Rusijos muziejuje su Čeliabinsko meteoritu nutiko keista istorija: stebėjimo kameros užfiksavo, kaip meteoritą dengiantis stiklinis dangtis spontaniškai pakyla ir kybo kelis centimetrus virš meteorito (Video)  (1)

Praėjusį savaitgalį Rusijos muziejuje nutiko įvykis, kurio iki šiol niekas negali paaiškinti: ekspozicijos dangtis virš garsiojo Čeliabinsko meteorito netikėtai pats savaime pakilo.

Pietų Uralo muziejuje saugomas 500 kg svorio meteorito fragmentas, sužvejotas ežere po kelių mėnesių nuo žymiojo 2013 m. sprogimo, kurio smūginės bangos išdaužti stiklai sužeidė daugiau nei tūkstantį žmonių.

Stebėjimo kameros užfiksuotame vaizdo įraše matyti, kaip meteoritą dengiantis stiklinis dangtis spontaniškai pakyla ir kybo kelis centimetrus virš meteorito – o vėliau nusileidžia.

Kaip „RIA Novosti“ sakė muziejaus direktorius Vladimiras Bogdanovskis, daugelis lankytojų beveik nepastebėjo įvykio, nes visa tai nutiko labai lėtai.

Praėjusio šeštadienio popietę nufilmuotoje vaizdo medžiagoje matyti, kaip muziejaus lankytojai žiūri į apsauginį kupolą virš meteorito fragmento, kuris pradeda kilti ir pakyla iki daugmaž 13 cm virš eksponato.

„Tai galėjo būti techninis sutrikimas. Mūsų turima įranga pakelia ir nuleidžia ekspozicijos dangtį, tad čia greičiausiai bus kažkaip susiję su tuo“, – sakė V. Bogdanovskis.

Bogdanovskis atmetė versiją, kad dėl šito kaltas koks nors žmogus, nes vienintelis nuotolinio valdymo pultas, kuris pakelia ir nuleidžia stiklinį kupolą virš meteorito, buvo užrakintas dėžėje, kuri stebima vaizdo kameromis. „Mes neturime paaiškinimo, kas davė komandą pakelti stiklą, ir kaip tai įvyko, – sakė muziejininkas. – Faktas išlieka, bet mes negalime jo paaiškinti“.

Žinoma, kai kurie turi ir kitokį įvykio paaiškinimą. Vienas anonimiškas muziejaus darbuotojas laikraščiui „Komsomolskaja Pravda“ teigė, kad meteoritas pritraukė daugybę pagonių garbintojų – ir pažymėjo, kad prieš dieną į muziejų buvo atėjusi „keista žmonių grupė“ ir galbūt „jie kažką pribūrė“.

Pasak vietinio leidinio „Večernyj Čeliabinsk“, aplink eksponatą įrengta signalizacijos sistema veikia tinkamai, tačiau muziejui reikia atlikti sistemos patikrinimą, kad išsiaiškintų, kodėl tai įvyko – ir įsitikintų, kad tokia staigmena nepasikartos.

Apie meteoritus

Tuo tarpu muziejaus viešųjų ryšių vadovas Aivaras Valejevas atkreipė dėmesį, kad visai neseniai kitas asteroidas, kurį jis pavadino Čeliabinsko „dvyniu“, praskriejo arti Žemės.

„Mes juokavome, kad Čeliabinsko meteorito brolis praskrisdamas tarė „labas „mūsų kosminei uolienai, o ši į tai sureaguodamas, tiesiog iškvėpė“, – Gazeta.ru sakė muziejaus atstovas. Vis dėlto jis pabrėžė, kad muziejininkai netiki mistika, o įvykį sukėlė tiesiog techninis gedimas.

2013 m. meteorito, sprogusio virš Sibiro miesto Čeliabinsko, sprogimo galia siekė 440 kilotonų. Ko gero tai buvo didžiausias į Žemę įsiveržęs meteoras per paskutinį šimtmetį – jo skersmuo buvo apie 20 metrų, o masė – 10 000 tonų.

Tačiau žiūrint dar didesniu laiko masteliu, tai – dar niekis. Štai prieš 66 milijonus metų į Jukatano pusiasalį, dabartinės Meksikos teritoriją rėžėsi 10 kilometrų skersmens kometa arba asteroidas. Rezultatas? 200 kilometrų skersmens krateris ir masinis gyvybės išnykimas, nuo Žemės nušlavęs ir beveik visus dinozaurus.

Ir net ir tai nėra didžiausias kosminis kūnas, susidūręs su Žeme. Mūsų planetos jaunystėje nutiko išties kataklizminis įvykis – kai Žemė susidūrė su daugmaž Marso dydžio kosminiu kūnu. Kai dulkės ir nuolaužos nusėdo, paaiškėjo, kad po šio įvykio Žemė jau nebe viena – šalia jos sukasi palydovas Mėnulis.

Laimei, atvejai, keliantys pavojų gyvybei Žemėje, yra labai reti. Be to, mokslininkai dabar nuolat stebi dangų, tad net jei ir grėsmė kiltų, didelė tikimybė, kad užtektų laiko jai pasiruošti.

Parengta pagal „Newsweek“ ir „Moscow Times“.

Aut. teisės: Lrytas.lt
Lrytas.lt

(8)
(53)
(-45)

Komentarai (1)