Žvilgsnis į pavojingiausią pasaulio kalėjimą, kuriame apsilankyti nedrįsta net policija (Foto)  (1)

San Salvadore įsikūrusiame kalėjime šeimininkauja nuožmi nusikaltėlių gauja. Šioje kalinimo įstaigoje, į kurią įkelti koją vengia netgi teisėsauga, nusikaltėliai sukūrė savo atskirą visiškai slaptą pasaulį.


Salvadoras yra vadinamas viena pavojingiausių šalių pasaulyje dėl jame klestinčio nusikalstamumo. Tad nenuostabu, kad šios valstybės sostinėje San Salvadore yra ir vienas griežčiausių kalėjimų pasaulyje.

Kalėjime „Penas Ciudad Barrios“ kaligaujos „Mara Salvatrucha“ nariai, kurių bijo visa Centrinė Amerika. Dar kitaip ji vadinama trumpiniu MS-13.

Teigiama, kad tai – viena nuožmiausių nusikalstamų grupuočių pasaulyje, garsėjanti itin žiauriomis savo priešų egzekucijomis.

Šiuo metu nemažai „Mara Salvatrucha“ gaujos narių kali San Salvadoro kalėjime, tačiau ši kalinimo įstaiga kitokia nei kiti pasaulio kalėjimai.

Šis Salvadoro pietuose esantis kalėjimas pastatytas specialiai šios gaujos nariams. Be to, tai itin griežto režimo įkalinimo įstaiga, į kurios vidų nežengia net prižiūrėtojai.

Iš pradžių kalėjimas buvo skirtas 800 žmonių, tačiau dabar jame kali jau daugiau nei 2,5 tūkst. MS-13 gaujos narių. O šioje įstaigoje jie elgiasi kaip tikri šeimininkai: čia įkūrė medicinos bei reabilitacijos centrą, kepyklą.

Panoro pažinti gaujas

Įžengti į vieną pavojingiausių vietų išdrįsta nedaugelis, bet fotografas iš Londono Adamas Hintonas ryžosi tokiam žingsniui.

„Vos įėjęs į kalėjimą netrukus supranti, kad čia nėra jokių prižiūrėtojų. Jie – už įstaigos sienų ir viduje leidžia tvarkytis pačiai gaujai. Tiesą sakant, jiems visai neblogai sekasi, jei atsižvelgtume į sąlygas, kurias šie nusikaltėliai turi“, – sakė A.Hintonas.

Britą fotografą galima vadinti tikru ekstremalių įspūdžių mėgėju. Nors įprastai jis fotografuoja reklamas, vos gavęs laisvą akimirką traukia į pavojingiausias pasaulio vietas. Nuotraukose jis siekia įamžinti savo įspūdžius, patirtus išgyvenimus ar baimę.

Pirmą kartą vedamas nenupasakojamo smalsumo patekti į neįprastas vietas jis atsidūrė Donecke. Tuo metu, kai griuvo Sovietų Sąjunga. Nuo to laiko fotografas nukeliavo tūkstančius kilometrų.

Apsilankė Gazos Ruože, Egipte, Indonezijoje, Indijoje, Filipinuose, Brazilijoje bei daugelyje Afrikos šalių.

Galiausiai jis pasiryžo dar didesniam iššūkiui – atvažiuoti į vieną pavojingiausių vietų – Salvadorą, kuriame žmogžudysčių skaičius didžiausias pasaulyje.

Šiam žingsniui jis ryžosi neatsitiktinai. Mat tuo metu vyras išgirdo, kad dvi didžiausios Salvadoro gaujos „Mara Salvatrucha“ ir „Barrio 18“ paskelbė paliaubas.

Fotografas pamanė, kad tai bus puiki galimybė pamatyti ne šaudynes ir smurtą, o pažinti žmones, įsitraukusius į gaujų veiklą.

Tiesa, paliaubos tarp grupuočių truko neilgai. Dabar Salvadore susišaudymų ir mirčių yra daugiau nei anksčiau. Tačiau A.Hintonui pasisekė – jam lankantis Salvadore buvo palyginti ramu.

Pakvietė gaujos vadeiva

Sustiprintojo režimo San Salvadoro kalėjime fotografas praleido savaitę.

„Kaliniai man nepasirodė agresyvūs, atvirkščiai – labiau pasyvūs. Su manimi jie elgėsi maloniai. Įprastai sėdėdavome ir juokaudavome“, – pasakojo A.Hintonas.

Tiesa, apsilankyti San Salvadore esančiame kalėjime gali tikrai ne kiekvienas panorėjęs. A.Hintonas buvo pakviestas paties gaujos vado, kuris iš esmės valdo ir visą kalėjimą. Todėl net būdamas tarp daugiau nei pustrečio tūkstančio itin pavojingų nusikaltėlių britas jautėsi saugus.

„Tokios gaujų taisyklės, jas reikia suprasti“, – paaiškino A.Hintonas.

Salvadore fotografas pietavo su „Mara Salvatrucha“ vadu. Per neilgai trukusią vakarienę gaujos vadeiva sužinojo, kad ką tik buvo nušautas jo informatorius – dar visai jaunas vyras.

Dar vienas vyras buvo nušautas vien dėl to, kad gyveno M-13 kontroliuojamoje teritorijoje, nors ir nebuvo gaujos narys. Nepaisant su amžinais priešininkais „Barrio 18“ suderėtos taikos, tai aiškiai buvo jų darbas.

„Tai šokiravo. Sėdėjau ten žinodamas, kad jau savaitę tarp gaujų vyrauja taika, ir staiga nužudomi du žmonės“, – pasakojo A.Hintonas.

Vis dėlto fotografui įdomiausia buvo ne smurtas, žudynės ir baimė.

„Norėjau parodyti, kad čia taip pat gyvena žmonės, kurie nori to paties kaip ir visi kiti – turėti darbą, namus, aprūpinti savo vaikus. Galėjau suprasti gaujos narius – jie čia įstrigę be vilties ir daugiau šiose apylinkėse jiems nebėra ko veikti“, – paaiškino britas.

Kalėjimas neišgąsdino

Dauguma dabartinių kalinių užaugo lūšnynuose. Salvadore šie skurdūs rajonai yra vieta, kurioje nėra jokios ateities ar vilties, todėl vienintelė išeitis – įsitraukti į gaują. Bent jau taip įsitikinę jų nariai.

„Jei gaujos narys sugaunamas, jis pasodinamas į kalėjimą ir valdžia siekia jį paprasčiausiai pamiršti. Tarsi žmogus niekada nė neegzistavo“, – pasakojo Salvadoro kalėjime esantys kaliniai.

„Mara Salvatrucha“ nariai gausiai išsitatuiravę, o jų kūno piešiniai pasakoja apie įvykdytus nusikaltimus ir parodo vietą gaujos hierarchijoje.

A.Hintonas sakė nebijojęs įžengti į kalėjimą, nes greitai suranda bendrą kalbą su žmonėmis.

„Kai praleidau su jais pusvalandį, jie paklausė, ar noriu pasivaikščioti po kalėjimą. Po to vyrai susėdo, pasidėjo šalin ginklus ir užsirūkė“, – pasakojo fotografas.




Praeityje A.Hintonas vengdavo nusikaltėlių gaujų, tačiau Brazilijoje pamatęs, kaip bendrauja jų nariai, britas nutarė apsilankyti ir San Salvadoro kalėjime.

„Gaujose viskas yra kitaip. Jie nekenčia vieni kitų. Kita vertus, jie yra vieni kitiems reikalingi, kad apsisaugotų nuo kitų gaujų ir policijos. Panorau apsilankyti Salvadoro pietuose esančiame kalėjime. Tačiau ne paklausti, kiek žmonių jie nužudė, kokie brutalūs yra. Norėjau sužinoti, kodėl jie prisidėjo prie gaujos ir kaip veikia tokie žmonių susivienijimai“, – pasakojo A.Hintonas.

Įsitraukia ir moterys

„Mara Salvatrucha“ gaują įkūrė žmonės, kurie 1980 metais pabėgo iš Salvadoro į Los Andželą dėl šalyje vykusio pilietinio karo. 1992-aisiais, pasibaigus karui, jie buvo išsiųsti namo, tačiau parsigabeno ir gaujų kultūrą.

MS-13 – tai narkotikų, ginklų prekeivių ir žudikų gauja. Kalėjimo prižiūrėtojai juos stebi iš už kalėjimo sienų. Svarbiausia jų pareiga – užtikrinti, kad kaliniai neištrūktų į laisvę.

Salvadoras yra šalis, kurioje įvykdoma daugiausia smurtinių nusikaltimų. Valdžia nekart ėmėsi įvairių iniciatyvų, kurios turėjo ne tik sumažinti nusikaltimų skaičių, bet ir atgrasyti jaunus vyrus nuo gaujų.

Daugiau nei prieš dešimtmetį imta sodinti į kalėjimą visus, kurie priklausė gaujoms arba bent jau turėjo joms įprastų tatuiruočių. Dėl tokios Salvadoro politikos dešimtys tūkstančių piliečių pateko už grotų. Kai kuriems jų buvo vos 12 metų.

Tačiau galiausiai tokie veiksmai buvo pripažinti prieštaraujančiais šalies konstitucijai. Be to, tokią Salvadoro politiką aštriai kritikavo ir Jungtinės Tautos.

Tiesa, šalies valdžia tikino, kad toks žingsnis buvo naudingas: mat nusikaltimų skaičius sumažėjo 14 proc. Tačiau pagerėjimas buvo laikinas, netrukus žmogžudysčių ir kitokių nusikaltimų skaičius vėl pagausėjo.

Salvadore prie gaujų dažnai prisideda jaunuoliai. Dažnai taip atsitinka dėl gyvenimo prastomis sąlygomis, šeimų iširimo.

Ne ką mažiau svarbu ir tai, kad nusikaltimai ir smurtas Salvadore – kasdienybė. Jaunuoliai jaučiasi nevertinami, negerbiami, negali savęs išreikšti mokykloje, šeimoje, todėl vienintelė įsivaizduojama išeitis – dėtis prie gaujos. Tuomet neva gali pelnyti kitų pagarbą.

Į gaujas kartais įsitraukia ir moterys, nors pastarųjų yra palyginti nedaug. Dažniausiai jos tampa narkotikų prekeivėmis, gabena kontrabandą į kalėjimus, renka informaciją apie kitas gaujas.

O tokie darbai joms neva tinka labiau – valdžia rečiau įtaria moteris vykdant nusikaltimą. 

 

Žiauriausi pasaulio kalėjimai

Vienu griežčiausių pasaulio kalėjimų dažnai įvardijamas Gitaramos centrinis kalėjimas Ruandoje. Kalėjimo sąlygos čia sunkiai pakeliamos. Nors kalinimo įstaigos pastatas buvo skirtas 500 kalinių, jame laikoma bent keturis kartus daugiau žmonių. Kalėjimo kameros perpildytos, žmonės priversti miegoti ant grindų. Dažnas nuteistųjų miršta nuo ligų ar dėl kameros draugų sumušimų.

Tadmoro kalėjimas Sirijoje – įstaiga, kurioje laikomi politiniai kaliniai bei žmogžudžiai. Visi jie čia buvo žiauriai kankinami, žeminami, o 9-ajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje čia vyko masinės kalinių žudynės. Dėl itin blogų sąlygų įstaiga kuriam laikui 2001 metais buvo uždaryta, tačiau po dešimtmečio šiek tiek suremontuota ir vėl atvėrė vartus. Į kalėjimą buvo pervežta 350 žmonių, protestavusių prieš šalies valdžią. 2015 metais kalėjimą sugriovė teroristinis judėjimas „Islamo valstybė“.

Žiauriomis sąlygomis garsėja ir Gldanio kalėjimas Gruzijoje. 2012 metais Gruzijai dėl šios kalinimo įstaigos teko raudonuoti prieš visą pasaulį, mat į viešumą pateko filmuota medžiaga, kurioje užfiksuoti prižiūrėtojų vykdyti kalinių mušimai, prievartavimai, kankinimai. Netrukus po skandalo Gruzijos valdžia suėmė ir nuteisė kalėjimo prižiūrėtoją. Kaip tikina šalies valdžia, sąlygos kalinimo įstaigoje nuo to laiko pagerėjo.

Dijarbakyro kalėjimas Turkijoje taip pat dažnai patenka į žiauriausių pasaulyje sąrašą. Sugriežtinto saugumo kalėjimas atidarytas 1980 metais. Tai dažnai įvardijama kaip pragaro vieta Turkijoje gyvenantiems kurdams. Jame laikomi tiek nusikaltėliai, tiek ir politiniai kaliniai. Nuo atidarymo jame buvo nukankinta šimtai žmonių. Neretai kaliniai neištvėrę žiaurumo nusižudydavo.

Aut. teisės: Lrytas.lt
Lrytas.lt
(63)
(8)
(55)

Komentarai (1)