Šiuolaikinių hakerių pasaulis: nieko panašaus į tai, ką įsivaizduojate (Video)  (1)

„Hakeris“ – tai ne tas, kuris įsilaužia į kompiuterių sistemas ir pavagia duomenis. „Hakeris“, pačių hakerių teigimu – tai tas, kuris „nulaužia“ kasdienybėje pasitaikančius daiktus ar procesus ir juos pagerina, kuris aktyviai rūpinasi savo aplinka ir ją kuria ir kuris noriai dalijasi savo žiniomis su pasauliu. Hakeris gali būti bet kas ir bet kuris iš mūsų, jei tik randa daugiau priežasčių „daryti“ negu „nedaryti“, ir savo išradingumu bei naujausiomis technologijomis gerina būtį ir buitį sau bei kitiems. Tačiau hakeriai retai beveikia vienumoje – jie ateina į hackerspace‘ą arba jį sukuria!

Kas tie hackerspace‘ai..?

Hackerspace‘ai – Vokietijoje praeito amžiaus pabaigoje prasidėjusio judėjimo dalis. Tai bendruomeninės erdvės, kuriose nariai buriasi įgyvendinti įvairiausių idėjų, kur dalinamasi įrankiais bei žiniomis. Jei apsilankytumėte tipiniame hackerspace‘e, greičiausiai atrastumėt 3D spausdintuvą, lazerinę pjaustyklę, krūvelę elektronikos priemonių ir įrankių, vieną kitą „įdarbintą“ ar „neįdarbintą“ Arduino plokštę… Galbūt net sutiktumėte sintetine biologija užsiimantį ar „biomeną“ (angl. bioart) kuriantį biohacker‘įį

Pirmasis hackerspace‘as buvo įkurtas Berlyne 1995 m. – anot įkūrėjų sukurtos mito, po Berlynu sudužusiame erdvėlaivyje „c-base“. Iš to ir gavęs savąjį pavadinimą, c-basehackerspace‘as sukūrė pirmąją bendruomeninę erdvę, kurioje galėjo susitikti bei žiniomis dalintis visi, kam įdomios kompiuterinės technologijos, programavimas, duomenų perdavimas ir panašiai.

Be įprastinių veiklų hackerspace‘o viduje, c-base aktyviai dalyvavo ir Chaos Computer Club, Vokietijoje veikiančios hakerių asociacijos veikloje, bei Chaos Communication Camp – hakerių stovyklos organizavime. Būtent šioje stovykloje 2007 m. hackerspace‘ų judėjimas įgijo ligi tol neregėtą pagreitį, ir tokios erdvės išplito visame pasaulyje.

Šiuo metu Hackerspace.org – išsamiausiame interneto šaltinyje apie hackerspace‘us – yra suskaičiuojamos 1257 tokios erdvės, viena jų, Technariumas – ir Lietuvoje.

Hakerių kultūros šaknys

Vienas pirmųjų asmeninių kompiuterių, Apple I, taip pat sukurtas hakerių. Steve Wozniak ir Steve Jobs nuo 1975 m. lankėsi Homebrew Computer Club – garaže besirenkančių bendraminčių „būreliuose“, kur ir buvo išvystyta ir įgyvendinta idėja sukurti kompiuterį „prieinamą visiems“.

Hakerių mentalitetas užvedė ir laisvosios programinės įrangos (angl., free software) judėjimą bei GNU projektą, taip pat Linux‘o operacinės sistemos sukūrimą. Pasak Linus Torvald, Linux‘o sumanytojo, Linux‘o programuotojai buvo vieni pirmųjų, kuriems kompiuterinės technologijos tapo ne vien darbu, o pomėgiu, kurio jie ėmėsi su itin dideliu užsidegimu. Be to, ne mažiau svarbiau, jog šiuo pomėgiu ir jo rezultatais – savo pačių kuriama nemokama operacine sistema – jie gali pasidalinti su kitais. „Hakeriai tiki, jog didesnės motyvacijos nei ši – nėra.“1 Ši filosofija – kertinė atviro kodo (angl., open source) programų, kurios sudaro daugumos kompiuterinių technologijų bazę šiandien, varomoji jėga.

Tokia ir šiandieninių hakerių etika – daryti tai, kas įdomu, kurti tai, kas svarbu, bei dalintis savo kūriniais su kitais. Tik technologijų bei dalykų, kuriuos galima „nuhakinti“, spektras jau gerokai prasiplėtė.

Daugiau nei kompiuterinės technologijos

Nors hakerių sąvoka ir hakerių etika egzistuoja jau seniai, hackerspace‘ų atsiradimas sukūrė tikrą paspirtį fenomeno populiarėjimui. Jei anksčiau hakeriais save dažniausiai vadino programuotojai ar elektronikos mėgėjai, dabar atsiranda ir hakeris keramikas, hakerė biologė ar net hakeris menininkas. Tiksliau tariant, viskas ką galima „pasidaryti pačiam“ (DIY – do-it-yourself), galima ir „nuhakinti“.

Dar svarbiau – bendrose erdvėse šie hakeriai gali dirbti kartu, vieni kitiems padėti atrasti ir eksperimentuoti su dar neišbandytomis technologijomis ir t.t. O jeigu manėte, kad pasaulis juda link visiško skaitmenizavimo, ir netrukus visi prapulsime kompiuterinių technologijų sukurtame liūne – klystate!

Štai Technariumas – 1000 kv.m. dirbtuvės Vilniuje, kur buvusios gamyklos patalpose glaudžiasi daugybė skirtingų erdvių: nuo medžio ir metalo darbų, elektronikos ir 3D spausdinimo. Biohacking‘o laboratorijoje daugybė molekulinės biologijos ir biochemijos įrangos – tokios pačios, kaip ir profesionalioje laboratorijoje. Keramikos dirbtuvėje gaminami ir čia pat išdegami molio dirbiniai, šalia esančioje siuvykloje Singer kojine siuvimo mašina siuvamos iš nuotraukų atkurtos XX a. pradžios dizaino kepurės, už kampo konstruojamos CNC ir lazerinio pjovimo staklės, kino įranga.

„Praleidžiame didžiąją savo gyvenimo dalį abstrakcijų pasaulyje – o su fizinėmis medijomis ryšį prarandame,“ – sako viena Technariumo įkūrėjų, opit. „Todėl Technariume ir užsiimame pačiais įvairiausiais amatais ir technologijomis: keramika, metalo liejimu, siuvimu. Žinoma, jog juos keičia ir tobulina skaitmeninės technologijos, tačiau kartu jie leidžia kiekvienam iš mūsų išlaikyti tikrą ryšį ir su fiziniu pasauliu.“

„Peraugusių vaikų žaidimai“ ar visgi… praktiški daiktai?

Nors 3D spausdintuvu Star Wars figūrėlę atsispausdinti smagu, o ir visokio pobūdžio smagaus technologijų panaudojimo hackerspace‘uose netrūksta, dažniausiai hakeriams vis dėl to įdomiau sukurti kažką, kas turi vertę tau ir kitiems, kas palengvina būtį ar gerina tavo aplinką.

1 | 2

(27)
(1)
(26)

Komentarai (1)

Visi šio ciklo įrašai