Pagal ekonominę naudą Kinija perspjovė ir sovietinius Gulagus, ir Vokietijos koncentracijos stovyklas: štai kaip žudymas virto verslu  (5)

Donorai

„Falun Gong“ – religinė sekta, žadanti sekėjams nušvitimą ir stebuklingas galias. 1999 metais ji buvo oficialiai uždrausta – KLR valdžia pareiškė, kad ji apgaudinėja žmones ir gresia visuomenės tvarkai (neoficialiai draudimas buvo aiškinamas tuo, kad valdžia grėsme palaikė religinį judėjimą, kurio negalėjo kontroliuoti).

Per dešimt metų, neoficialiais duomenimis, šimtai tūkstančių sektos pasekėjų atsidūrė kalėjimuose ir darbo stovyklose. Judėjimo vertinimu, maždaug trys tūkstančiai žuvo nuo kankinimų.

Tūkstantmečių sandūroje Kinijoje užfiksuotas staigus organų persodinimo pramonės augimas. Vien oficialiais duomenimis, nuo 2003 iki 2004 metų tokių operacijų padaugėjo maždaug dvigubai – iki 12 tūkstančių. JTO pateiktoje ataskaitoje buvo pažymėta, kad tai gali būti susiję su represijomis, taikomomis „Falun Gong“.

„Iš daugelio „Falun Gong“ pasekėjų išimami organai persodinimui“, – rašoma ataskaitoje. Po to, pasak kitos ataskaitos, žuvusiųjų palaikai kremuojami.

Areštą patyrę sektantai prisiminė, kad jiems ne kartą buvo vykdoma medicininė apžiūra. Vienas iš jų papasakojo, kad po arešto jį užpuolė kameros bendrai, nesusiję su sekta, ir pradėjo mušti, kol vienas iš užpuolikų nenuramino kitų, sakydamas, kad jie gali „pažeisti organus“.

Į spaudą pakliuvo ir žmogaus, pasivadinusio buvusiu Zhaoqing miesto (Kinijos pietuose) kalėjimo viršininku, pasakojimas. Pasak jo, organų rinkimas vyko konvejeriu. Iš pradžių atliekama kalinių medicininė apžiūra. Paskui iš sveikųjų atrinkdavo potencialias aukas – dažniausiai ne vietinius ir neturinčius artimųjų, kurie galėtų jo pasigesti ir imti ieškoti.

Iš viso, DAFOH vertinimu, nuo šio amžiaus pradžios organams buvo nužudyti 100 – 200 tūkstančių „Falun Gong“ pasekėjų. Nesenoje teisių gynėjų ataskaitoje tvirtinama, kad priverstiniais donorais buvo ir kai kurių etninių grupių (tibetiečių ir uigurų) atstovai, o taip pat neoficialių (vietinių) krikščioniškų bažnyčių tikintieji.

Pinigai

Kanadiečio dokumentalisto Leon Lee, tyrusio KLR organų persodinimo pramonės apyvartą, vertinimu, ji yra maždaug $1 mlrd per metus. Tokias operacijas atlikusių klinikų pajamos, išaugo daug kartų. Kai kuriose pastarojo dešimtmečio pabaigoje jos buvo matuojamos dešimtimis milijonų dolerių per metus.

Vieningų kainų nėra. Inksto persodinimo operacija, remiantis turimais duomenimis, gali kainuoti, įskaitant paties organo kainą, nuo kelių iki kelių dešimčių tūkstančių dolerių. Kepenys – $60–70 tūkstančių. Širdies persodinimą viena ligoninė siūlo už maždaug $30 tūkstančių.

Užsieniečiams kaina dažnai būna kur kas didesnė. Žinomi atvejai, kai jie už organus sumokėdavo šimtus tūkstančių ar net milijonus dolerių. Tarkime, viena Japonijos gyventoja už kepenų persodinimą sumokėjo $5 mln. Nors vidutiniškai tokios operacijos Kinijoje kainuoja pigiau, nei, pavyzdžiui, JAV (kur inkstų persodinimas gali atsieiti kelis šimtus tūkstančių dolerių).

Buvęs Tianjin klinikos darbuotojas papasakojo, kaip vienas iš Pietų Korėjos atvykęs pacientas, kuriam buvo persodintos kepenys (tai jam atsiėjo ~$50 tūkstančių) – stengėsi sužinoti donoro vardą. Jis norėjo padėkoti to žmogaus šeimai. Tačiau ligoninėje niekas vardo nežinojo, netgi operaciją atlikęs gydytojas. Vėliau, kaip tvirtina šaltinis, jis išsiaiškino, kad organai šiam ir kitiems užsieniečiams buvo gauti iš „Falun Gong“ pasekėjų. Formaliai visiems jiems išduoti dokumentai – juose kiekvieną kartą būdavo parašyta, kad donorai – trisdešimtmečiai kaliniai mirtininkai.

Aut. teisės: www.technologijos.lt

1 | 2

(44)
(4)
(40)

Komentarai (5)

Visi šio ciklo įrašai