Taupydami lietuvių išradėjai rizikuoja būti apvogti  (1)

Lietuvos išradėjai savo kūrinių teises dažniausiai apsaugo tik Europos patentais. Klastotėmis ir idėjų vagystėmis garsėjančiose didelėse pramoninėse šalyse mūsų tautiečiams apginti savo išradimų ir prekių ženklų teises kainuoja per daug, tačiau jeigu išradėjas neregistruoja savo patento, tarkime, Kinijoje, tikimybė, kad plagiato atveju jis apsigins teisme – labai maža.

Privalo gerai apgalvoti

Išradėjai, ketinantys apsaugoti savo kūrinių teises, priversti gerai apgalvoti – kur jų išradimai gali būti neteisėtai kopijuojami. Lietuvos išradėjų sąjungos vadovas Kazimieras Baltrūnas teigė, kad išradėjus rizikuoti verčia ribotos finansinės galimybės.

Registruojant savo patentą tam tikroje šalyje, joje būna apsaugotos teisės. „Kiekvienas autorius turi žiūrėti, kur galėtų gaminti jo gaminį, nes kiekviena registracija kainuoja labai didelius pinigus“, – sakė K. Baltrūnas.

Gerai išvystyta Kinijos pramonė ir šalies dydis, pasak pašnekovo, sukelia per daug sunkumų, kad būtų galima apsisaugoti nuo pavojų. „Jeigu tokioje Kinijoje registruosi ir bandysi apsaugoti savo patentą, niekas kitas neapsaugos – turi pats sekti. Pabandyk tokioje šalyje kaip Kinija susekti, ar niekas negamina tavo produkcijos, – pasakojo K. Baltrūnas. – Tai yra gana sudėtinga ir pakankamai brangu. Todėl dažniausiai imami Europos ir kitų šalių, su kuriomis yra daugiau bendraujama, patentai. Kinijoje ar Indijoje užregistravus savo patentą nepajėgsi jo kontroliuoti.“

K. Baltrūnas teigė, kad sprendimas kruopščiai pasirinkti šalis, kuriose teisės bus apgintos, dažniausiai pasiteisina. „Paskutiniu metu neteko girdėti apie nukentėjusius išradėjus. Dažniau tai nutikdavo sovietmečiu. Mūsų autoriai stengiasi tose šalyse, kur gali būti panaudotas jų išradimas, su organizacijomis daro bendrą patentą ir taip apsisaugo“, – sakė jis, pridūręs, kad didžiausia grėsmė lietuviams vis dėlto kyla Europoje.

Ieško partnerių

Lietuvos išradėjų sąjungos atstovas teigė, kad kartais lietuvių išradimus patentuoja potencialą įžvelgusios organizacijos. Dėl to sudėtingiau išsiaiškinti, kiek lietuvių gaminių nukenčia nuo klastotojų. „Gali būti labai sunku pasakyti, kur gaminys yra panaudotas. Sakykime, su Švedijos institutu sutariama – autorius yra lietuvis, o švedai yra patento savininkai“, – pasakojo K. Baltrūnas.

Išradimų skaičius Lietuvoje, anot pašnekovo, pastaruoju metu smarkiai neaugo. Panašūs skaičiai pastebimi jau kelerius metus. „Nedaugėja išradimų. Potencialas kurti yra didelis, bet panaudojimas yra sudėtingas. Lietuvoje nėra tiek daug pramonės, kuri juos galėtų naudoti, o už patento palaikymą reikia penkiolika metų mokėti, – sakė jis. – Netgi Vilniaus Gedimino technikos universitetas ar Vilniaus universitetas patentą palaiko penkerius-šešerius metus ir, jeigu niekas jo nenuperka, patento atsisako.“

Anot K. Baltrūno, didžiausia kliūtis, iškylanti individualiems išradėjams, norintiems apsaugoti savo kūrinius – pinigų trūkumas. „Išradėjai nėra turtingi žmonės. Jie paprastai prie gaunančių vidutines ar mažesnes pajamas. Potencialas Lietuvoje yra didelis, bet yra tokių finansinių klausimų“, – sakė jis.

Pašnekovo manymu, jeigu vis dėlto lietuvių išradimas būtų neteisėtai nukopijuotas Kinijoje, būtų įmanoma apginti savo teises. „Tada lauktų teismai, kur būtų galima pretenduoti dėl teisių. Aišku, jeigu pavyktų įrodyti, kad jis buvo panaudotas, – teigė K. Baltrūnas. – Panaudotojai irgi yra galvoti. Užtenka kažką truputį pakeisti, pakoreguoti, kad būtų skirtumas tarp to, kas buvo sukurta. Paprastai išradėjai stengiasi patentuodami iki galo neatskleisti visų savo paslapčių tam, kad negalėtų kopijuoti. Tačiau, jeigu žmogus labai atvirai viską išdėstė taip, kad galima lengvai nukopijuoti, tada jau negerai.“

Kreipiasi nedaug

Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro (VPB) duomenimis, 2011 metais Lietuvoje įsigaliojo 1125 Europos patentai. Lietuviai užregistravo 85 patentus. Kiek išradimų užregistruota per praėjusius metus, paaiškės tik po kelių mėnesių. VPB Išradimų skyriaus vedėjas Zenonas Valasevičius sakė, kad skaičiai pastaraisiais metais nesikeičia.

„Panašiai, stovi vietoje bent paskutinius trejus metus. Kalbant apie Europos patentus, jeigu 2011 m. jų buvo 1125, tai pernai, dabar kaip tik skaičiuojame, – jų buvo 1176”, – sakė jis.

Z. Valasevičius svarstė, kad nedidelį užregistruotų išradimų skaičių gali lemti nepalankios rinkos sąlygos. „Neturime turbūt didelio potencialo. Ko gero, reikia turėti rimtas įmonės, kurios turi didelę rinką, potencialą, tada kuria naujoves. Po sovietmečio likusios įmonės ne tokios, kad labai atsirastų tokių dalykų“, – teigė jis. VPB išradimų skyriaus vadovas pridūrė, kad dažniausiai dėl patentų kreipiasi įmonės, o ne individualūs išradėjai.

Bendradarbiaujant didėja rizika

Kinijos rinkos teisiniais aspektais besidomintis advokatės Redos Žabolienės kontoros „Metida“ advokato padėjėjas Mykolas Jakutis atkreipė dėmesį į tai, kad šioje šalyje nedaug ne tik lietuvių išradėjų patentų, bet ir neaktyviai registruojami lietuvių prekių ženklai.

Teisininko žiniomis, Kinijoje lietuvių išradėjai patentavę tik nedidelę dalį savo kūrinių. Savo teises, anot jo, apsaugoję medienos gamintojai. Šioje šalyje patentuoti lietuvių medienos gaminiai ir naujoviški medienos apdirbimo būdai.

Kalbant apie prekės ženklus, M. Jakučiu teigimu, stiprėjant Lietuvos ir Kinijos verslo ryšiams, gausėja atvejų, kai pasisavinami šioje šalyje neregistruoti prekių ženklai. Šioje srityje lietuviai smarkiai atsilieka nuo Europos šalių ir JAV, Japonijos, ir Pietų Korėjos. 2011 m. lietuviai Kinijoje registravo tik 14 prekės ženklų.

„Neturint prekių ženklo registracijos Kinijoje, neturėsite beveik jokios galimybės uždrausti kitiems asmenims naudoti bet kokį žymenį, tapatų ar panašų į prekių ar paslaugų, kurioms jūsų prekių ženklas yra įregistruotas kitose valstybėse”, – sakė jis.

Su teisių į lietuviškus produktus pasisavinimu Kinijoje susiduriantis teisininkas teigė, kad neapsaugojus savo prekės ženklo ar išradimo šioje šalyje, itin sunku pagrįsti savo pretenzijas teisme. „Neturint arba nacionalinės registracijos, arba Tarptautinės registracijos su galiojimo išplėtimu į Kiniją, savo pažeistas teises būtų sunku įrodyti ir tuo labiau apginti”, – kalbėjo jis.

Aut. teisės: alfa.lt
Autoriai: Kęstutis Neverauskas

(4)
(0)
(1)

Komentarai (1)