Į ekskursiją po elektros pasaulį  (0)

Grupė abiturientų klausia: „Specialybės reklaminiuose lapeliuose teigiama kad jau dabar Lietuvos elektros ūkiui reikia naujos kartos specialistų, išmanančių elektros energijos gamybą, perdavimą, keitimą ir vartojimą, taip pat reikia ir šiuolaikinį elektros ūkio lygį atitinkančio mokslo. Gal galite trumpai paaiškinti, kokie pakitimai įvyko elektros energetikoje ir kuria kryptimi vystosi elektrotechnika? Ačiū.“


Elektrotechnika – tai vienas iš fundamentaliųjų technikos mokslų, aprėpiantis pamatinę elektrotechniką ir energetinę elektrotechniką, kuri yra sparčios mokslo ir technikos raidos rezultatas. Energetinė elektrotechnika yra susijusi su elektros gamyba, jos perdavimu ir vartojimu.[1]. Siekiant didesnio elektros tiekimo efektyvumo ir patikimumo buvo sukurta energetikos sistema, apimanti visą valstybę ar net kelias. Energetikos sistemą sudaro elektrinės, kurios gamina elektrą, elektros perdavimo tinklai, kurių linijomis elektra perduodama dideliais atstumais, ir elektros skirstymo tinklai, kurių linijomis elektra iš perdavimo tinklų ir mažų elektrinių tiekiama vartotojams. Energetikos sistemos veikimą lemia fizikos dėsniai, bet didelę įtaką turi ir ekonomika, politika bei teisinė sistema [2].

Lietuvos energetikos reformos metu ( jį baigta 2001 metais) elektrinės buvo atskirtos nuo elektros tinklų, atsirado viena elektros perdavimo ir kelios elektros gamybos bendrovės, kelios skirstomųjų tinklų ir elektros tiekimo (prekybos) bendrovės.

Elektros energijos perdavimo ir skirstomieji tinklai iš esmės tenkina dabartinius elektros energetikos sistemos poreikius, tačiau apie 60% perdavimo ir skirstymo įrenginių yra senesni kaip 20 metų, o ketvirtadalis įrenginių senesni kaip 30 metų [3]. Todėl, tenkinant vis didėjančius energijos tiekimo patikimumo ir stabilumo reikalavimus, šiuo metu vykdomi esamų transformatorių pastočių ir tiekimo linijų rekonstrukcijos ir modernizavimo darbai, sparčiau gerinama perdavimo tinklo ir skirstomųjų tinklų būklė, taikomos naujausios ir veiksmingiausios technologijos. Tai -110 kV ir aukštesnės įtampos komplektiniai SF6 įrenginiai, naujos kartos vakuuminiai jungtuvai, komplektinės modulinio tipo 10 ir 35 kV įtampos pastotės, 110 kV ir aukštesnės įtampos kabeliai su polietileno izoliacija, iki 1 kV įtampos oro kabelių sistemos AMKA, 12-24 kV įtampos oro kabelių sistemos SAXKA, mikroprocesorinės relinės apsaugos ir automatikos įtaisai ir pan. Didelės galios puslaidininkių prietaisai jau leidžia atsisakyti mechaninių valdymo įtaisų. Mechaninį elektros grandinių nutraukimą pakeitus elektriniu, sumažėja komutacijų laikas, komutacijų skaičius tampa neribojamas. Didelės galios puslaidininkių prietaisai kol kas yra brangi priemonė, tačiau atveria naujas galimybes valdant galių srautus elektros tinkluose ir padidinant jų pralaidumą. Reikšmingi yra ir informacinių technologijų pasiekimai elektros energetikoje. Kartu su didelio pajėgumo kompiuteriais ir informacinėmis technologijomis jie leidžia realiuoju laiku optimizuoti elektros sistemų darbą, padidinti jų veiksmingumą ir patikimumą [2].

Daugelyje šalių vykdomi tiriamieji darbai, kaip tobulinti ir atpiginti elektros gamybą, perdavimą ir skirstymą. Viltys dedamos į superlaidžių medžiagų panaudojimą. Revoliucinius pokyčius žada superlaidumo panaudojimas energijos kaupikliuose ir energijos akumuliavimas superlaidžiuose magnetuose. Tokie kaupikliai leistų padidinti elektros tinklų pralaidumą ir elektros sistemų darbo patikimumą.

Nuo 2005 metų pradėti darbai kuriant Europos technologijų „Sumanių elektros tinklų“ platformą (Smart Grids). Tai tradicinių elektros tinklo technologijų ir informacinių technologijų derinys(smulkiau žiūrėti V. Bancevičius. Energetikų planuose-„protingieji tinklai“, www.elektroklubas.lt).

Grįžtant prie reformų, reikia pabrėžti, kad į rinką atėjo nauja kito masto elektros energijos gamybos technika. Dar 2000-siais metais beveik 1 milijardas JAV dolerių buvo skirtas vien tiktai mini ir mikroenergetikos technologijoms. Energetikos rinkoje jau egzistuoja dujų mikroturbinos , kurių galia siekia nuo dešimčių iki šimtų kW. Jos statomos ligoninėse, viešbučiuose ir pan.[4]. Tikimasi , kad Lietuvoje energetikos sistemų veikla galėtų būti padalinta tarp centralizuotos ir paskirstytos (išskaidytos) elektros gamybos. Paskirstyta elektros gamyba (arba mažos elektrinės) nėra alternatyva tradicinėms energetikos sistemoms, o tik jų papildymas, skirtas padidinti apsirūpinimo elektra patikimumą.

Elektros sektoriuje Lietuva užsibrėžė tikslą turėti elektros jungtis su Švedija ir Lenkija, pastatyti naują atominę elektrinę ir sukurti bendrą Baltijos šalių elektros rinką [3].

Siekiant efektyvios elektros generavimo ir perdavimo užtikrinimo tam tikros viltys dedamos į superlaidumo principo, nanotechnologijų panaudojimą, į belaidį elektros perdavimą.

Daugiau apie energetikos naujoves sužinosite įstoję į mūsų kolegiją ir pasirinkę Elektros energetikos studijų programą.

Literatūra

1. Masiokas S. Elektrotechnika. Vilnius, 1989. 423p. ISBN 5-420-00145-4.

2. Bačiauskas A. Apie elektros energetikos sistemų technologijas be formulių.. Vilnius, 2010. 80p. ISBN 978-609-95122-1-1.

3. Nacionalinė energetikos strategija. Vilnius, 2007.

4. Vilemas J. Naujausi pasikeitimai energetikoje.//Energetikos priežiūra.2001, nr.31(4), 20p.

Lektorius A. Drabatiukas
Energetikos ir elektronikos katedra
Kauno technikos kolegija
www.ktk.lt  

Aut. teisės: www.technologijos.lt
Autoriai: Anatolijus Drabatiukas
(0)
(0)
(0)

Komentarai (0)