Ar kada susimąstėte, kokia žmogaus energetinė vertė? Protėvių kanibalizmo priežastys – ne alkis (3)
Jeigu jums reikėtų suvalgyti, sakykim, kitą žmogų, kiek kalorijų suvartotumėte? Šis klausimas ne tik žadina smalsumą, tačiau turi reikšmės antropologams. Mat mūsų protėviai buvo kabinalai, tačiau mes nežinome, kodėl. Ar jie žudydavo ir valgydavo kitus žmones dėl mėsos, kad galėtų pasisotinti? Ar tai buvo daroma siekiant atlikti kokį nors religinį ritualą?
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kad atsakytų į šį klausimą, Brightono universiteto archeologijos dėstytojas Jamesas Cole‘as nusprendė nustatyti maistinę žmogaus vertę ir palygino ją su kitų gyvūnų, kuriais misdavo mūsų protėviai, maistine verte. Jis nustatė, kad suvalgius žmogų, gaunama mažiau kalorijų, nei sukirtus mamutą, bizoną ar raudonąjį elnią. O tai rodo, kad mūsų protėviai valgė kitus žmones ne dėl maistinės vertės, o dėl kitų priežasčių. Tarp šių priežasčių galėjo būti nenustatyti kultūriniai ritualai. J.Cole‘o atliktas tyrimas buvo paskelbtas žurnale „Scientific Reports“.
Šiandien apie kanibalizmą niekas nekalba, nes tai yra tabu. Tačiau yra įrodymų, kad mūsų priešistoriniai protėviai – įskaitant neandartaliečius – valgydavo kitų žmonių mėsą. Visoje Europoje išsimėtę žmonių, bendrai vadinamų homininais, kaulai rodo skerdimo žymes, randamas ir ant gyvūnų kaulų. Kai kurių žmonių kaulai yra akivaizdžiai apkramtyti ar perlaužti, siekiant išgauti čiulpus. Kai kuriose kaukolėse trūksta pagrindo – o tai reiškia, kad stengtasi pasiekti smegenis. Mokslininkai mano, kad pirmieji žmonės valgydavo mirusiuosius, kadangi tai būdavo lengviausias būdas gauti mėsos. Tačiau išlieka klausimai, kaip dažnai žmonės praktikuodavo kanibalizmą – ir kodėl tai darydavo?
Šiais laikais kanibalizmas vyksta dėl įvairių priežasčių: kai kurie žmonės valgo kitus žmones po lėktuvo katastrofų, kai kuriose kultūrose žmonės valgomi dėl kultūrinių ritualų, o dar kitais atvejais kitų žmonių valgymas reiškia sociopatinį elgesį, kaip antai (fiktyvus) Hannibalas Lecteris. Tad kaip mums žinoti, kad mūsų protėviai valgė vienas kitus ne dėl maistinės vertės? J.Cole‘as pamėgino atsakyti į šį klausimą apskaičiuodamas žmonių ir kitų gyvūnų maistinę vertę. Antropologijos profesorė Helene Rougier iš Kalifornijos valstijos universiteto sako, kad tokiu būdu J.Cole‘as į klausimą pažvelgė visai kitu kampu, kuris atrodo įdomus.
Kad apskaičiuotų žmogienos kalorijas, J. Cole‘as peržvelgė praėjusio amžiaus penktajame ir šeštajame dešimtmečiuose atliktus tyrimus, kurių metu buvo analizuojamas riebalų ir baltymų kiekis įvairiose žmogaus kūno dalyse. Iš šios informacijos dėstytojas apskaičiavo, kiek kalorijų galima gauti iš širdies (650 kcal), kepenų (2569 kcal) bei nervinio audinio (2001 kcal). Sudėjus visų organų kalorijas, galima gauti viso žmogaus kūno maistinę vertę, kurią sudaro 125 822 kilokalorijos. Žinoma, tokie duomenys buvo gauti iš minėtų tyrimų, kurių metu buvo analizuojami vos 4 vyrai, kurių amžius svyravo nuo 35 iki 60 metų – tad J. Cole‘o apskaičiuotas kalorijų skaičius galioja tik vyriškos lyties žmogienai.
Tada J.Cole‘as norėjo palyginti apskaičiuotą žmogaus maistinę vertę ir palyginti ją su kitų gyvūnų, kuriuos senais laikais misdavo žmonės, maistine verte. Vėlg i, jis pasinaudojo jau esame literatūra ir apskaičiavo, kiek kalorijų galima gauti iš 20 priešistorinių gyvūnų raumenų masės. Jam pavyko išsiaiškinti, kad mamuto raumenys suteikia net 3,6 milijono kilokalorijų, gauruotų raganosių – 1,26 milijono kcal, o raudonojo elnio – 163 680 kcal. Tuo tarpu žmogaus raumenys suteikia viso labo 32 376 kilokalorijas. J.Cole‘as sako, kad mes paprasčiausiai neturime didelės maistinės vertės. Tad jeigu žmogus neturi didelės maistinės vertės, kodėl mūsų protėviai švaistydavo laiką ir jėgas medžiodami kitus žmones?
Mokslininkas sako, kad kanibalizmas greičiausiai turėjo kitokią reikšmę, kuri galimai susijusi su religija ar apeigomis. Kiti mokslininkai mano, kad tokios išvados atrodo visai logiškos. H.Rougier mano, kad kultūrinis kanibalizmas yra logiškas paaiškinimas. Tačiau anot jos, tai nėra nauja idėja. Ji pasakoja, kad jau daugelį metų randama vis daugiau įrodymų, kad neandertaliečiai buvo pakankamai sudėtingi sutvėrimai.
Tad visai logiška, kad jie valgydavo žmogaus mėsą ne vien tam, kad pasisotintų. Tačiau gali būti, kad tikrosios priežasties niekada taip ir nesužinosime. Silvia Bello iš Londono Gamtos istorijos muziejaus sako, kad įrodymai nepadės pilnai atskleisti nė vienos versijos. Tiesą sakant, mes net negalime pasakyti, ar priešistoriniai žmonės būdavo medžiojami, ar mirdavo nuo natūralių priežasčių – ir tik tada būdavo suvalgomi. Be to, anot J.Cole‘o, kiekvienas kanibalizmo atvejis galėjo įvykti dėl skirtingų priežasčių.
Tačiau H.Rougier sako, kad naujas tyrimas turėtų padėti analizuojant priešistorinius kanibalizmo atvejus. Išsiaiškinus priežastis, dėl kurių priešistoriniai žmonės valgė vieni kitus, tai padėtų geriau suprasti jų elgesį, įsitikinimus ir socialinį bendravimą.
Parengta pagal „The Verge“.
