Nuostabūs rezultatai: pirmą kartą į Žemę parskraidinti asteroido mėginiai atskleidžia gyvybės užuomazgų paslaptis ()
Dar prieš pusantrų metų, 2020-ųjų gruodį, Japonijos zondas Hayabusa2 pargabeno į Žemę asteroido Ryugu paviršinio grunto mėginių. Tačiau dabar paskelbta pirmoji šių mėginių analizė. Tai yra pirmas kartas, kai mokslininkai analizuoja „natūralią“ asteroido medžiagą, o ne į Žemę nukritusias jo liekanas – meteoritus. Dauguma Hayabusa2 surinktų dalelių yra pernelyg smulkios, kad išgyventų skrydį atmosferoje, taigi apskritai nebūtų pasiekusios Žemės paviršiaus.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Cheminės dalelių sudėties analizė atskleidė kelis įdomius dalykus. Visų pirma, dalelės panašios į anglinius chondritinius meteoritus, ypač jų potipį CI.
To ir buvo tikėtasi, nes Ryugu yra anglinis asteroidas, o angliniai meteoritai greičiausiai iš jų ir atlekia, bet vis tiek svarbu gauti tokį patvirtinimą. Taip pat dalelių cheminė sudėtis labai panaši į Saulės fotosferos (aišku, neskaitant vandenilio ir helio, kurių Saulėje gausu, o dulkėse nėra).
Chondritiniai meteoritai ir angliniai asteroidai, manoma, nelabai pakito nuo pat Saulės sistemos susiformavimo – tai paaiškina ir jų panašumą į Saulės fotosferą: jie formavosi iš tos pačios medžiagos, kaip Saulė.
Taip pat atrodo, kad asteroido medžiaga maždaug penki milijonai metų po susiformavimo sąveikavo su šiltu – apie 37 laipsnių Celsijaus temperatūros – vandeniu, o vėliau išdžiūvo ir nebekito iki pat šių dienų. Be to, po sąveikos su vandeniu, medžiaga nebuvo ir įkaitusi iki aukštesnės nei 100 laipsnių Celsijaus temperatūros.
Mėginiuose rasta šiek tiek – keli procentai – organinių junginių, kurie greičiausiai susiformavo sąveikų su vandeniu metu. Vanduo negalėjo reikšmingą laiką egzistuoti labai mažuose kūnuose, vadinasi Ryugu pradžioje buvo gerokai didesnio, bent kelių dešimčių kilometrų skersmens, objekto dalis, o vėliau subyrėjo į gabalus.
Vėliau, per puspenkto milijardo metų, asteroido paviršiaus medžiaga pakito dėl nuolatinės Saulės spinduliuotės, tačiau po paviršiumi buvusi medžiaga išlaikė daugiau pirmykščių savybių. Apskritai panašu, kad Ryugu formavimosi aplinka ir sąlygos buvo panašios į kai kurių kometų, kitaip tariant, asteroidas formavosi gana toli nuo Saulės.
Visi šie atradimai yra didelės dėlionės – Saulės sistemos formavimosi istorijos – dalis ir padeda suprasti, iš kur atsirado tiek Žemė ir jos kosminė aplinka, tiek vanduo bei gyvybė mūsų planetoje.
Ateityje mėginių iš asteroidų ir kitų dangaus kūnų Žemėn bus atgabenama vis daugiau – jau dabar mūsų link skrenda NASA zondas Osiris-Rex su Bennu asteroido mėginiais, planuojami Marso grunto mėginių pargabenimai, svarstomos analogiškos misijos į Marso palydovus.
Tyrimo rezultatai publikuojami Science (grunto sandara) ir Proceedings of the Japan Academy B (asteroido evoliucijos interpretacija).
