„Prarastų metų“ problema

Nors patobulinus diagnostiką ir gydymą šios sveikatos problemos bus išspręstos efektyviau, depresija išliks pagrindine „prarastų metų“ (t.y. metų, pragyventų prastos sveikatos būklės) priežastimi. Laimei, geresnis neurologijos supratimas ir vaistų atradimo patobulinimai taip pat reikš, kad depresija sergantys žmonės galės gauti veiksmingą gydymą.

Be to, pastaraisiais metais išaugęs visuomenės informuotumas lėmė vis didesnį destigmatizavimą. „HealthPartners Institute“ atliktos apklausos duomenimis, 2017–2019 m. žmonių, kurie jautėsi patogiai kalbėdami apie savo psichinę ligą, procentas išaugo nuo 66% iki 71%.

Toje pačioje apklausoje pastebėta, kad padaugėjo žmonių, norinčių pasikalbėti su draugais apie savo psichinę ligą (34–41%), taip pat sumažėjo nenoras kreiptis pagalbos (50–46%). Akivaizdu, kad padidėjęs informuotumas lemia didesnį sąmoningumą ir sveikesnį požiūrį. Taigi, nors iki 2050 m. depresija gali būti dažnesnė, visuomenės suvokimas ir medicinos mokslas bus palankesni.

Nuo nešiojamų iki „vidinių“ įrenginių

Taip pat tikimasi, kad sveikatos būklės stebėjimas sparčiai tobulės, kai įterptoji elektronika (dar žinoma kaip „vidinė“, angl. internals) taps prieinama komerciškai. Juos sudarys lankstūs elektroniniai pleistrai, kuriuos bus galima priklijuoti tiesiai prie raumenų ir organų, kad būtų galima stebėti širdies susitraukimų dažnį, kepenų funkciją, inkstų funkciją, virškinimą, kvėpavimą ir smegenų veiklą, ar neatsiranda sutrikimų požymių.

Tie patys prietaisai taip pat galėtų paleisti vaistus, jei reikia, o tai būtų ypač naudinga pacientams, sergantiems cukriniu diabetu ar neurologiniais sutrikimais. Tarp vidinių jutiklių, kurie reguliariai stebi sveikatą, ir tų, kurie gali skirti vaistus, žmonės galės pritaikyti savo sveikatos priežiūrą taip, kaip niekada anksčiau.

Nors šie prietaisai padės tobulėti individualiai pritaikytai medicinai, jie tikrai taps įprastine priemone ir ligoninėse. Užuot stebėję pacientų gyvybinius požymius ir biometrinius duomenis su prie kūno pritvirtintais geliniais lipdukais, juos laidais jungiančiais prie didelės įrangos, viskas, ką gydytojai ir slaugytojai turi žinoti, bus belaidžiu būdu perduodama iš nešiojamų jutiklių tiesiai į paciento stebėjimo sistemą.

Į „vidinių“ kategoriją taip pat reikia įtraukti nanomašinas, mažyčius robotus, kurių skersmuo yra tik keli mikronai arba 1 × 10^-3 mm. Prognozuojama, kad 2009–2025 m. pasaulinė nanomedicinos rinkos vertė išaugs nuo 53 mlrd. USD iki 334 mlrd. USD – vidutiniškai po 17,5% kasmet. Esant tokiam augimo tempui, iki 2050 m. rinka bus įvertinta daugiau nei 19 trilijonų USD.

Iki amžiaus vidurio nanomedicina bus įvairių formų, įskaitant nanojutiklius, nanodaleles ir nanorobotus. Nanosensoriai bus mažų mašinėlių pavidalo su nedideliais radijo/mikrobangų skleidėjais ir (arba) spektrometrais. Jie bus žmogaus viduje ir nuskaitys naudotojo kraują ir minkštuosius audinius, ar nėra cheminio disbalanso, bakterijų, virusų, ŽIV ar vėžio ląstelių požymių.

Jau daugelį metų nanodalelės buvo tiriamos dėl jų galimo pritaikymo medicinoje ir, tikėtina, ateinančiais metais taps vyraujančia vaistų pristatymo į žmogaus organizmo reikiamą vietą priemone. Pavyzdžiui, įrodyta, kad nanodalelės, kuriose yra bičių nuodų, labai veiksmingos naikindamos vėžines ir ŽIV ląsteles, o aplinkiniai audiniai lieka nepažeisti.

Šiuo atžvilgiu medicininės nanodalelės galėtų išgydyti mirtinas ligas be žalingo šalutinio poveikio, būdingo chemoterapijai ar antivirusiniams vaistams. Tuo tarpu būtų galima sukurti nanorobotus, kurie patektų į kraują ir kuriems būtų pavesta išvalyti apnašas ir užsikimšimus iš arterijų, gerinti kraujotaką, ištaisyti opas, aneurizmas ir kitas sveikatos problemas.

Medicininiai nanorobotai, kuriuos įdarbina ligoninės ir greitosios medicinos pagalbos komandos (EMT), gali panaikinti tiriamosios chirurgijos poreikį ir senamadišką diagnostinį metodą. Tiesiog sušvirkškite pacientui nanorobotų kultūrą, o gydytojai arba pirmieji atsakingi asmenys turės visus duomenis, reikalingus gyvybę gelbstinčiam gydymui.

Virtualios apžiūros ir gydytojai

Dėl didėjančios plačiajuosčio interneto prieigos gali būti, kad iki amžiaus vidurio gydytojams ir pacientams net nereikės susitikti asmeniškai. Nors tiesioginės konsultacijos vis dar egzistuos ir bus tinkamiausias būdas rimtais atvejais, „telekonsultacijos“ didžiąja dalimi pakeis reguliarius patikrinimus.

Naudodami savo buitinius jutiklius, nešiojamus prietaisus ir „vidinius“ įrenginius, pacientai galėtų tiesiog nusiųsti savo sveikatos priežiūros duomenis gydytojui, kuris juos paaiškintų (galbūt su DI pagalba) ir taip atliktų medicininę konsultaciją. Laikui bėgant šios konsultacijos greičiausiai taps sudėtingesnės, o ne tik bus remiamasi įrenginiais ir programėlėmis, pvz., „Skype“ ar „Zoom“, o galiausiai apims įtraukiančios virtualios realybės naudojimą.

Kartu su mašininio mokymosi ir DI pažanga pacientams gali net nereikėti žmogiškojo gydytojo, kad jis galėtų patarti. Tiesą sakant, daugiau žmonių visame pasaulyje gali patikėti savo sveikatos informaciją dirbtiniam intelektui (virtualiam praktikui arba „VP“), kuris, atsižvelgdamas į simptomus, praneš, kas gali būti negerai.

Dėl pažangios robotikos, sensorinio grįžtamojo ryšio (angl. haptics) ir virtualios realybės gydytojai, kad ir kur tuo metu bebūtų, galės atlikti operacijas pacientams visame pasaulyje – daryti „teleoperacijas“. Nors robotų chirurgijos komplektai, prijungti prie interneto, atliks faktines operacijas, greičiausiai tai bus žmogaus chirurgo (naudojančio visą kūną dengiantį VR kostiumą) darbas.

Robotika ir bionika

Robotikos ir bionikos pažanga taip pat bus medicinos inovacijų priešakyje, artėjant 2050 m. Jau matėme, kaip robotai egzoskeletai gali padėti žmonėms atsigauti po traumų ir susidoroti su daliniu paralyžiumi. Tačiau iki 2050 m. egzoskeletai, kurie greičiausiai bus lengvesni, mažesni ir pagaminti iš lanksčių medžiagų, bus tik ledkalnio viršūnė!

Iki 2050 m. robotika ir kibernetika taps įprasta karių dalimi – ir mūšio lauke, ir už jo ribų. Tačiau tai bus komercinė rinka, kurioje ši pažanga turės didžiausią poveikį, ypač pacientams, sveikstantiems po sunkių nelaimingų atsitikimų ir traumų.

Pavyzdžiui, regos netekimą patyrusiems pacientams bus prieinami akių implantai, kurie atstatys (ar net pagerins) regėjimą, o klausos praradimą gali ištaisyti dirbtinė sraigė ir ausies kauleliai. Optogenetiniai stimuliatoriai, kurie remiasi šviesos impulsais, kad stimuliuotų raumenis, galėtų gydyti minkštųjų audinių sužalojimus, kuriems kitu atveju prireiktų daugelį metų trunkančio operacijų, fizioterapijos ir vaistų nuo skausmo komplekso.

Kita svarbi naujovė (kurią šiandien jau matome Neuralink pavidalu) yra nervų implantai, kurie, kaip tikimasi, taps įprastais iki šio amžiaus vidurio. Minkšti ir lankstūs implantai gali būti naudojami smegenų–mašinų ir smegenų–smegenų sąsajoms (BMI ir BBI), taip gydant smegenų traumas bei neurologines ligas.

Taip pat klesti bionikos sritis, kurioje elektronika imituoja biologiją, kad pagerintų žmogaus gebėjimus. Nors pasirenkamieji ir kariniai patobulinimai yra neišvengiami, medicinos pritaikymas, pavyzdžiui, dirbtinių organų ir pakaitinių galūnių srityse, tikriausiai bus labiausiai paplitusios panaudojimo kryptys iki 2050 m.

Pastaraisiais metais prekyboje atsirado protezai, kuriuose naudojami elektrodai, prijungti prie vartotojo nervų kanalų, leidžiantys jiems valdyti galūnes taip, tarsi tai būtų jų biologinės rankos ar kojos. Be to, šiandien yra protezai, kurie gali suteikti sensorinį grįžtamąjį ryšį. Tam naudojami elektrodai, kurie stimuliuoja specifinius nervus (slėgio, vibracijos, temperatūros, malonumo/skausmo).

Iki 2050 m. ši pažanga gali baigtis bioninių patobulinimų sukūrimu, kurie niekuo nesiskirs nuo tikrųjų – bent jau išvaizda. Kadangi ši technologija tampa vis lengviau prieinama, ji taip pat vis didesniam kiekiui žmonių leis išvengti mirties ir toliau gyventi pilnavertį gyvenimą.

Genų redagavimas ir biospausdinimas

2012 m. buvo padarytas vienas reikšmingiausių atradimų biologijos ir medicinos istorijoje, kai Jennifer Doudna ir Emmanuelle Charpentier paskelbė tyrimus, kurie parodė, kad Cas9 baltymas (su CRISPR susijęs baltymas 9) gali būti programuojamas naudojant RNR. Tai atvėrė duris CRISPR-Cas9 genomo redagavimui, kai pati DNR struktūra gali būti pakeista, kad būtų pašalintos arba pridėtos sekos.

Tikimasi, kad ateinančiais dešimtmečiais genomo redagavimo patobulinimai paskatins genų inžineriją ir daugelio genetinių ligų pašalinimą. Tuo tarpu tikimasi, kad pasirodys praktikoje prieinamos genų terapijos, kurios padės atkurti regėjimą ir klausą bei išgydyti  Alzheimerio, Parkinsono, paralyžiaus ir kitas pacientų būkles bei degeneracines ligas.

Kitos gydymo galimybės, kurios taps įprastos iki amžiaus vidurio, yra kamieninių ląstelių terapija. Iš tikrųjų tikimasi, kad kamieninių ląstelių vaistinės, tiekiančios audinių terapiją, išsivysčiusiose šalyse bus prieinamos iki 2030-ųjų pradžios, siūlančios įperkamus, individualizuotus ir tikslinius gydymo būdus, skirtus atkurti kūno dalims, organams ir gebėjimams.

Didėjantis kamieninių ląstelių prieinamumas taip pat turės drastiškų pasekmių biospausdinimui. Kaip medicininis 3D spausdinimo (priedų gamybos) taikymas, biospausdinimas apima kamieninių ląstelių naudojimą gaminti biologines medžiagas, įskaitant odos, kaulų, organų ir kūno dalių pakeitimą.

Kadangi biospausdinimas taps lengviau prieinamas, žmonės galės nueiti į kliniką ar ligoninę, bus paimtas DNR mėginys ir greitai paruošta kamieninių ląstelių kultūra, pagrįstą jų genomu. Tada šias kamienines ląsteles būtų galima panaudoti gaminant viską, ko žmogui reikia, ar tai būtų naujas inkstas, odos transplantatas ar naujos kraujagyslės.

Pabaigai…

Yra daug metrikų, skirtų žmogaus augimui ir vystymuisi įvertinti. Kai kuriems žmonėms pažanga yra didesnių, blizgesnių ir sudėtingesnių struktūrų kūrimas. Kitiems tai yra žmonių (ir kitų gyvų būtybių) skaičius mūsų visuomenėje, kuriems mes norime suteikti pagrindines teises ir privilegijas. Kai kurie netgi mano, kad pažanga gali būti matuojama tuo, kaip efektyviai žudome vienas kitą.

Tačiau dauguma žmonių tikriausiai sutiktų, kad medicinos padėtis ir tai, kaip mes rūpinamės savo ligoniais ir sužeistaisiais, yra pats vertingiausias rodiklis, leidžiantis įvertinti, kaip toli nuėjome. Iki 2050 m. padarysime neįtikėtiną pažangą, išgydysime kai kurias mirtingiausias ligas ir pagerinsime gyvenimo kokybę milijardams žmonių visame pasaulyje.

Ši pažanga bus kruopščiai išbandyta, nes naujos grėsmės sveikatai, kurių daugelis bus klimato kaitos pasekmė, nustums mūsų infrastruktūrą ir pastangas iki limitų ribos.

Kaip viskas susiklostys? Sunku pasakyti. Tačiau iš mūsų dabartinės perspektyvos yra aiškios dvi galimybės – arba viskas ilgainiui pagerės, arba toliau blogės. Laimei, visi šiandien gyvenantys turi galimybę prie to prisidėti. Vienintelis klausimas, ar mes susidorosime su užduotimi?

Komentarai ()