Vikingai, kaip ir daugelis kitų pagoniškų kultūrų, šventė tam tikras šventes, kurios žymėjo skirtingus metų laikotarpius. Iki krikščionybės įsigalėjimo ankstyvaisiais viduramžiais svarbiausios vikingų šventės buvo grindžiamos Mėnulio kalendoriumi.

Mėnulio kalendorius nurodo esamą Mėnulio fazę, kartu su Saulės padėtimi Žemės danguje. Šiuo metu jis yra budistų, kinų, hebrajų ir vietnamiečių kalendorių pagrindu.

Šiaurės šalių metų ratas

Iš archeologinių radinių ir išlikusių įrašų galime apytiksliai įsivaizduoti, kaip vikingai suvokė savo metus. Bene naudingiausias toks įrašas – senasis islandų kalendorius, kuris buvo naudojamas iki pat XVIII a. pradžios.

Skandinaviškas metų ratas buvo bendras germanų genčių ir vikingų naudotas kalendorius. Patys metai buvo skirstomi tik į dvi dalis: vasarą ir žiemą. Laikui sekti svarbiausia buvo Mėnulio fazė, o metai buvo suskirstyti (kaip ir šiuolaikinis Grigaliaus kalendorius) į 12 mėnesių po 30 dienų. Kas ketvirtą vasarą būdavo keturios papildomos dienos, vadinamos Sumarauki (panašiai kaip mūsų keliamieji metai).

Saulėgrįžos ir lygiadieniai buvo gyvybiškai svarbūs, nes jie buvo ne tik itin pastebimi (ypač aukštesnėse Šiaurės pusrutulio platumose), bet ir numatė sezoninius pokyčius, gyvybiškai svarbius žemės ūkio veiklai.

Kaip buvo dalijamas šiaurietiškas metų ratas?

Metų ratas buvo padalytas į skirtingus metų laikus ir mėnesius. Kaip minėta, vikingai „pripažino“ tik du metų laikus: Náttleysi – „bemieges dienas“ (vasaros mėnesius) ir Skammdegi – „trumpas dienas (žiemos mėnesius).

Vasaros mėnesiai buvo šie:

• Harpa – maždaug nuo balandžio vidurio iki gegužės vidurio. Harpa buvo pirmasis šiaurietiškų metų mėnuo ir pirmasis vasaros mėnuo, o pavadintas buvo greičiausiai dabar jau užmirštos deivės vardu. Pirmąją Harpos dieną Islandijoje švenčiama „Sumardagurinn fyrsti“ (Pirmoji vasaros diena) ir „Yngismeyjardagur“ – Merginų diena.
• Skerpla – nuo gegužės vidurio iki birželio vidurio. Tai buvo antrasis vasaros mėnuo. Pavadinimas taip pat turbūt kilęs iš pamirštos deivės vardo. Skerpla visada prasideda penktąjį vasaros šeštadienį.
• Sólmánuður – verčiamas kaip „Saulės mėnuo“. Trečiasis vasaros mėnuo, per kurį nutinka ir vasaros saulėgrįža. Tai šviesiausias metų laikas Islandijoje, kai būna iki 24 valandų šviesios (iš čia iš mėnesio pavadinimas). Sólmánuður prasideda devintąjį vasaros pirmadienį.
• Heyannir – nuo liepos vidurio iki rugpjūčio vidurio. Heyannir, reiškiantis šienapjūtę, yra ketvirtasis vasaros mėnuo. Tai mėnuo, kai islandai pjauna ir džiovina šieną. Heyannir prasideda 14-ąjį vasaros sekmadienį.
• Tvímánuður – nuo rugpjūčio vidurio iki rugsėjo vidurio. Penktasis vasaros mėnuo vadinamas tvímánuður – arba „Dviem mėnesiais“. Greičiausiai tai reiškė, kad šiuo metu yra likę du vasaros mėnesiai. Mėnuo prasideda 18-ąjį vasaros antradienį.
• Haustmánuður – nuo rugsėjo vidurio iki spalio vidurio. Paskutinis vasaros mėnuo vadinamas sodų sluoksnių mėnesiu. Tai derliaus nuėmimo ir pasiruošimo žiemai metas. Haustmánuður prasideda 23-iąją vasaros savaitę.

Žiema buvo laikomi šie mėnesiai:

• Gormánuður – maždaug nuo spalio vidurio iki lapkričio vidurio. Gormánuður – „skerdimo mėnuo“ – yra pirmasis žiemos mėnuo. Pirmąją žiemos dieną dar švenčiama ir „Fyrsti vetrardagur“ – todėl Islandijoje žiema prasideda spalio mėnesį. Mėnuo prasideda šeštadienį po 26 vasaros savaičių.
• Ýlir – nuo lapkričio vidurio iki gruodžio vidurio. Tai yra antrasis žiemos mėnuo. Pavadinimo kilmė nėra tiksliai žinoma, tačiau kai kurie jį sieja su Yule (Jule, Kalėdomis) arba Jólnir – vienu iš dievo Odino vardų. Ýlir prasideda penktąjį žiemos pirmadienį.
• Mörsugur – nuo gruodžio vidurio iki sausio vidurio. Mörsugur yra trečiasis žiemos mėnuo. Mörsugur reiškia riebalų čiulpimą, o mör – tai kieti balti avių ir karvių riebalai. Šie riebalai buvo svarbūs norint išgyventi islandiškas žiemas. Taip pat šį mėnesį nutinka žiemos saulėgrįža. Šis mėnuo prasideda devintąjį žiemos trečiadienį.
• Þorri (Thorri) – nuo sausio vidurio iki vasario vidurio. Ketvirtasis žiemos mėnuo vadinamas Thorri ir yra gerai žinomas dėl „Thorrablót“ šventės. Pavadinimas „Thorri“ kildinamas iš Norvegijos karaliaus Thorri Snærssono, dievo Thoro arba pačios žiemos dvasios.
• Thorrablót iš pradžių buvo viduržiemio aukojimo ritualas, skirtas pagoniškiems dievams garbinti. Thorri prasideda per „Bóndadagur“ – Vyro dieną, islandų šventę, kuri visada būna 13-ąjį žiemos penktadienį. Góa – nuo vasario vidurio iki kovo vidurio.
• Góa yra penktasis žiemos mėnuo. Góa yra žiemos dvasia ir Thorri duktė. Góublót – Žmonos diena – yra pirmoji šio mėnesio diena. Šį mėnesį sugrįžta saulės šviesa. Góa prasideda 18-ąjį žiemos sekmadienį.
• Einmánuður – nuo kovo vidurio iki balandžio vidurio. Einmánuður – tai paskutinis žiemos mėnuo, kuris reiškia „vienišą mėnesį“. Pirmoji Eindmánuður diena yra „Yngismannadagur“ – Vaikinų diena. Mėnuo prasideda 22-ąjį žiemos antradienį.

Kokios šventės vikingams buvo svarbiausios?

Po ilgos ir šaltos žiemos atėjusi vasara buvo svarbi vikingų šventė. „Sigrblót“ buvo pirmoji Harpos diena ir vasaros – šviesos ir šilumos pergalės prieš tamsą ir šaltį – šventė. Per šią šventę buvo aukojamos ritualinės aukos dievui Frėjui.

Labiausiai žinoma iš vikingų švenčių – vidurvasaris („Midsommar“). Šią pagonišką šventę vikingai švęsdavo nuo vėlyvojo geležies amžiaus, o Šiaurės pusrutulyje ji žymi vasaros saulėgrįžą. Kasmet ji vykdavo birželio 19-25 d.

Ši šventė buvo šviesos, vaisingumo ir muzikos šventė, kurios metu buvo puotaujama, vartojamas alkoholis (gausiai) ir linksminamasi. Svarbi tradicija buvo ir ugnies uždegimas, siekiant atbaidyti piktąsias dvasias.

Nepaisant visų šiltųjų mėnesių linksmybių, atėjusi žiema ir šaltesni mėnesiai taip pat buvo priežastimi švęsti. „Aflarblót“ žymėjo metų derliaus nuėmimo darbų pabaigą ir žiemos pradžią. Tai buvo privati šeimos šventė, skirta moterystei švęsti, nes buvo siejama su deive Frėja (skandinavų mitologija egzistavo brolis ir sesuo dievai Frėjus ir Frėja).

Jól arba Yule (Julė) yra bendras mūsų šiuolaikinių Kalėdų pirmtakas. Tai buvo su Odinu siejama šventė, kurios metu būdavo rengiamos didelės puotos ir šventės, turėjusios pakelti nuotaiką tamsiais žiemos mėnesiais.

„Žiemos naktys“ (dažnai vadinama Derliaus švente) buvo švenčiama spalio 31 d. Tai buvo ne tik derliaus nuėmimo laikotarpio pabaiga, bet ir gyvulių skerdimo ruošiantis žiemos laikotarpiui šventė. Simbolinė „paskutinė javų pėda“ buvo paliekama laukuose Odinui, taip pat šią naktį buvo pasakojamos senos istorijos ir sakomi tostai už būsimus pavasario mėnesius.

Santuokos svarba vikingų kultūroje buvo itin didelė. Tai buvo ne tik būdas užtikrinti giminės ir šeimos ryšius, bet ir svarbi religinė bei bendruomeninė funkcija. Vyrai turėjo savo dieną – „Thorrablot“. Ji buvo švenčiama pirmąją Thorri dieną ir rengiama Thoro garbei. Žmonos taip pat turėjo savo dieną – Góublót, ji buvo švenčiama pirmąją Góa dieną. Taip pat buvo švenčiama ir motinų šventė.

Viena iš šiuolaikiškesnių vikingų švenčių yra Leifo Eriksono diena (spalio 9 d.), kuri švenčiama daugelyje Jungtinių Amerikos Valstijų vidurio vakarų miestų ir miestelių, turinčių stiprias skandinaviškas kultūrines šaknis. Tai Leifo Eriksono ir jo sesers Freydis Eriksdottir – kurie, kaip teigiama, įkūrė pirmąją Europos gyvenvietę Šiaurės Amerikoje – atminimo diena.

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: Lrytas.lt

Komentarai ()