Kinijoje rastos bronzos amžiaus relikvijos: degino siekiant komunikuoti su „kitu pasauliu“ (Video) ()
Bronzinė gyvatės su žmogaus galva skulptūra ir daugybė kitų artefaktų, įskaitant dirbinius iš bronzos, nefrito ir aukso, buvo aptikti keliose duobėse archeologinėje Sanxingdui vietovėje Sičuane, Kinijoje.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tarp radinių taip pat yra bronzinė dėžutė su nefritu viduje, auksinės kaukės ir bronzinis aukuras, pranešė naujienų agentūra „Xinhua“.
„Skulptūros yra labai sudėtingos ir įmantrios, atspindinčios to meto žmonių įsivaizduojamą mitinį pasaulį, jos rodo Kinijos civilizacijos įvairovę ir turtingumą“, – „Xinhua“ sakė Pekino universiteto docentas Zhao Hao, vadovavęs kasinėjimams vienoje iš Sanxingdui duobių.
Dvi duobės buvo kasinėjamos devintajame dešimtmetyje, o nuo 2020 m. iškasinėtos dar šešios, pranešė „Xinhua“. Pasak agentūros, archeologai iš viso aptiko 13 000 artefaktų, kurie, kaip manoma, datuojami bronzos amžiumi, t.y. 4500–3000 metų.
Kalbant apie neseniai atrastas skulptūras ir artefaktus, „puiku, kad jų randama daugiau“, sako Toronto Karališkojo Ontarijo muziejaus (Kanada) vyresnysis kuratorius Chenas Shenas. Jis pažymėjo, kad pirmosiose dviejose 1986 m. kasinėtose duobėse buvo rasta artefaktų, kurie buvo panašūs į naujuosius atradimus.
Ch.Shenas 2002 m. Toronto universiteto muziejuje kuravo parodą apie Sanxingdui radinius, atliko kasinėjimų tyrimus ir rašė tiriamuosius darbus apie šią vietovę. Iki šiol ten nerasta jokių žmonių laidojimo ar kremavimo pėdsakų, todėl galima manyti, kad šios duobės greičiausiai nebuvo laidojimo duobės, teigia jis. Tačiau duobės galėjo būti įrengtos ir artefaktų į jas galėjo būti pridėta ritualiniais tikslais.
Kai kurie artefaktai turi tyčinio laužymo ar deginimo požymių, nurodo San Francisko Azijos meno muziejaus direktorius ir generalinis direktorius Jay Xu. „Tikslingas labai vertingų medžiagų, tokių kaip nefritas ir bronza, laužymas ir deginimas rodo, kad tai nebuvo atsitiktinis ar betikslis naikinimas“, – sakė mokslininkas, kuris daug tyrinėjo ir rašė apie šią vietovę, bet nedalyvavo atliekant naujausius atradimus.
„Bronza buvo labai vertinga – ypač dėl to, kad ją buvo galima išlydyti ir vėl panaudoti – tad tai mums sako, jog šių atvaizdų naikinimas turėjo svarbų ritualinį tikslą“, – teigia J.Xu.
„Kaip ir kitose žmonių visuomenėse, ritualinis laužymas ir deginimas dažnai reiškia pašventintą perėjimą arba bendrystę su pasauliu, esančiu už mūsų pačių pasaulio ribų. Taigi šie artefaktai galbūt buvo bandymas išvesti visuomenę per kilusias krizes, pasitelkiant patarimus ar pagalbą iš anapusinės sferos“, – kelia versiją mokslininkas.
Harvardo universiteto (JAV) Antropologijos katedros archeologijos profesorius Rowanas Fladas taip pat sutinka, kad ritualinis naikinimas buvo svarbus tenykštiems žmonėms.
„Esu linkęs manyti, kad šios duobės atspindi tyčinius ritualinio naikinimo epizodus, galbūt periodišką viešą Sanxingdui bendruomenės socialinių, politinių ar dvasinių lyderių turto naikinimą“, – sakė mokslininkas, kuris nedalyvavo neseniai vykusiuose kasinėjimuose.
Tyrėjai daugiau sužinos, kai „galės visapusiškai įvertinti naujose duobėse esančius daiktus, jų aukojimo procesus ir daiktų tarpusavio ryšius“, sakė R.Fladas.
Parengta pagal „Live Science“.
