[Žinios trumpai] Ganoje užregistruoti pirmieji įtariami Marburgo virusinės ligos atvejai - mirtingumas iki 88 proc. ()
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, Gana pranešė apie pirmuosius įtariamus į Ebolą panašios Marburgo virusinės ligos atvejus.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Pirmas žvilgsnis į mėginius, paimtus iš dviejų žmonių Noguchi memorialiniame medicinos tyrimų institute, parodė, kad atvejai buvo teigiami, tačiau vis dar laukiama patvirtinimo iš laboratorijos, susijusios su PSO.
Pirmasis kartas, kai virusas buvo aptiktas Vakarų Afrikoje, įvyko 2021 m., kai Gvinėja patvirtino vieną mirtiną atvejį.
Ankstesni šios ligos protrūkiai buvo pastebėti Angoloje, Kongo Demokratinėje Respublikoje, Kenijoje, Pietų Afrikoje ir Ugandoje.
Marburgo virusinė liga yra infekcinė virusinė hemoraginė karštligė, priklausanti tai pačiai šeimai kaip ir Ebolos virusinė liga. Žmonėms, užsikrėtusiems virusu, simptomai pasireiškia staiga, įskaitant aukštą karščiavimą, stiprų galvos skausmą, didelį nuovargį ir raumenų skausmus.
Trečią dieną pacientai gali tikėtis stipraus viduriavimo, pilvo skausmo, skrandžio spazmų, pykinimo ir vėmimo. Dažnai sakoma, kad šiame etape žmonės įgauna „vaiduoklio“ išvaizdą, su tuščiomis veido išraiškomis ir dideliu vangumu.
Galiausiai pasireiškia vėmimas krauju, kraujavimas iš nosies, dantenų ir makšties. Tai dažnai lydi aukšta temperatūra, sumišimas, dirglumas ir agresija.
Mirtinais atvejais žmogus miršta po 8-9 dienų nuo pirmųjų simptomų atsiradimo, paprastai dėl didelio kraujo netekimo ir šoko. Tai šokiruojančiai mirtina liga, kurios mirtingumas siekia 88 proc.
Šiuo metu nėra patvirtintų vakcinų ar antivirusinių vaistų nuo Marburgo virusinės ligos, nors ankstyvas simptomų gydymas ir rehidratacija gali žymiai padidinti paciento galimybę išgyventi.
Marburgo virusas pirmą kartą buvo aprašytas 1967 m., kai Vokietijos miestuose Marburge ir Frankfurte bei Belgrade Jugoslavijoje (dabar Serbija) susirgo mažiausiai 32 žmonės. Visi atvejai buvo atsekti iki laboratorijų trijuose miestuose, kurie neseniai iš Ugandos importavo užkrėstų Afrikos žaliųjų beždžionių siuntą.
Manoma, kad virusas atsirado iš Egipto vaisinių šikšnosparnių (Rousettus aegyptiacus), kurių galima rasti visoje Afrikoje ir kai kuriose Artimųjų Rytų šalyse.
