Ruošiamasi unikaliai megaoperacijai – astronomai, naudodami masyvų magnetą, planuoja iš vandenyno dugno ištraukti tarpžvaigždinį objektą (2)
Meteoritas į Žemę nukrito 2014 m.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Astronomai planuoja „žvejybinę“ misiją, kurios tikslas – iš vandenyno dugno ištraukti tarpžvaigždinį meteoritą: mažą meteoritą iš kitos žvaigždžių sistemos, kuris trenkėsi į Ramųjį vandenyną, kurio smūgio energija prilygo maždaug 110 tonų TNT.
Harvardo universiteto komanda tikisi rasti šios tarpžvaigždinės uolienos, žinomos kaip CNEOS 2014-01-08, fragmentų, kurie 2014 m. sausio 8 d. atsitrenkė į Žemę.
„Tokio fragmento radimas reikštų pirmąjį žmonijos kontaktą su medžiaga, didesne už dulkes, iš už Saulės sistemos ribų“, – sako Harvardo universiteto astrofizikas Amiras Sirajus.
Sirajus nustatė objekto tarpžvaigždinę kilmę 2019 m. tyrime su 99,999 % patikimumu, tačiau atradimą tik 2022 m. gegužės mėn. patvirtino JAV Kosmoso komanda. Nėra žinomų liudininkų, kurie būtų matę kaip objektas atsitrenkė į Žemę.
„Jis smogė į atmosferą maždaug už 160 kilometrų nuo Papua Naujosios Gvinėjos krantų vidury nakties su maždaug 1 % Hirosimos bombos energijos“, – sakė Sirajus.
Vos 0,5 m pločio CNEOS 2014-01-08 dabar atrodo pirmasis tarpžvaigždinis objektas, kada nors atrastas mūsų Saulės sistemoje.
Anksčiau šį titulą turėjo pailgas objektas, vadinamas „Oumuamua“. 2017 m. aptikta kosminė uoliena praskriejo per mūsų Saulės sistemą beveik 92 000 km/h greičiu, o vėliau Harvardo astrofizikas Avi Loebas, Sirajaus kolega, teigė, kad tai gali būti ateivių kosminis laivas. Po „Oumuamua“ atradimo 2019 m. pasirodė kometa „2I/Borisov“, pirmoji tarpžvaigždinė kometa, kurią Kryme pastebėjo astronomas mėgėjas Genadijus Borisovas.
Manoma, kad CNEOS 2014-01-08 yra iš kitos žvaigždžių sistemos, nes Saulės atžvilgiu jis skriejo 60 kilometrų per sekundę greičiu. Tai per didelis greitis, kad jį lemtų Saulės gravitacija.
Dabar Sirajaus ir Loebo projektu „Galileo“ siekiam ištraukti metoerito liekanas iš vandenyno dugno. „Galileo“ – tai 1,6 mln. USD vertės ekspedicija, skirta nuleisti dvigulės lovos dydžio magnetą, kuriuo būtų ištrauktas metalinis meteoritas. Jis Ramiajame vandenyne 1,3° pietų platumos ir 147,6° rytų ilgumos taške, tai yra maždaug 300 km į šiaurę nuo Manuso salos Bismarko jūroje Ramiojo vandenyno pietvakariuose.
CNEOS 2014-01-08 stipriai viršijo tipiško geležies meteorito medžiagos stiprumą, o tai, pasak Sirajaus, turėtų dar lengviau palengvinti jo ištraukimą. Medžiagos stiprumas reiškia, kaip lengvai kažkas gali atsispirti deformacijai ar sugadinimui dėl apkrovos.
„Daugelyje meteoritų yra pakankamai geležies, kad jie priliptų prie tokio tipo magneto, kurį planuojame naudoti ekspedicijai vandenyne“, – sakė jis. „Atsižvelgiant į itin didelį medžiagos stiprumą, labai tikėtina, kad CNEOS 2014-01-08 fragmentai yra feromagnetiniai“.
Išvykdamas iš Papua Naujosios Gvinėjos, „Galileo“ projekto laivas 10 dienų vilks magnetą, kuris bus velkamas 1,7 km nuo jūros dugno. Tikimasi, kad magnetas gali sugauti mažyčius meteorito fragmentus, kurių skersmuo siekia 0,1 mm.
Tačiau neaišku, kada astronomai galės surengti ekspediciją. „Galileo“ projektui jau skirta 500 000 USD, o dar trūksta 1,1 mln. USD.
