„Tikimybė 1 iš 6“: mokslininkai perspėja apie galimą grandiozinę katastrofą apie kurią niekas nenumano – akimirksniu nušluotų visą civilizaciją  ()

Praėjusiais metais buvo išleistas filmas „Don't Look Up“ – filmas, puikiai parodantis, kaip visuomenė gali užmerkti akis prieš galimas grėsmes.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Ir šiandien Kembridžo universiteto mokslininkai skambina pavojaus varpais – įprastą civilizacijos vystymosi eigą gali sutrikdyti ugnikalnio išsiveržimas.

Mokslininkai teigia, kad egzistuoja viena iš šešių tikimybė, kad mūsų laukia stipriausias ugnikalnio išsiveržimas, kurį savo stiprumu galima palyginti su Žemės susidūrimu su 1 kilometro skersmens asteroidu. Tokio „smūgio“ pasekmės civilizacijai ir planetai gali būti pražūtingos – laukiame staigių klimato pokyčių ir tiekimo grandinių bei maisto tiekimo sutrikimų.

Nepaisant tokių bauginančių prognozių, vyriausybės išleidžia šimtus milijonų, ruošdamos Žemę susidūrimui su asteroidu, pamiršdamos, kad statistiškai per ateinančius 100 metų ugnikalnio išsiveržimas yra labiau tikėtinas scenarijus.

Atitinkamas tyrimas buvo paskelbtas žurnale „Nature“. Mokslininkai pastebi, kad jau dabar būtina didinti finansavimą netyrinėtų ugnikalnių tyrimams, plėsti magmos stebėjimus ir tyrimus. Tam, kad ateityje būtų galima užkirsti kelią visiškam Žemės suniokojimui.

Kembridžo universiteto komanda pažymi, kad praėjusių metų ugnikalnio išsiveržimas Tongos saloje buvo galingiausias kada nors užfiksuotas šiuolaikiniais instrumentais. Tačiau tyrimai rodo, kad kartą per 625 metus įvyksta kur kas globalesnis išsiveržimas – 10 ar net šimtą kartų galingesnis.

Pasak mokslininkų, paskutinis 7 balų išsiveržimas įvyko Indonezijoje 1815 m., kai sprogo Tamboros ugnikalnis (nepainioti su 1883 m. Krakatau išsiveržimu). Pasekmės buvo pražūtingos – žuvo daugiau nei 100 tūkstančių žmonių, pasaulinė temperatūra nukrito 1 laipsniu, o tai sukėlė badą, ligų epidemijas ir didžiulius smurtinius sukilimus.

 

Šiandien mokslininkai primygtinai reikalauja nuodugnesnio pavojingų ugnikalnių, kurių egzistavimo pasaulio bendruomenė net neįtaria, tyrimo. Mokslininkai mano, kad mažiausiai ištirtos jūros ir ežerų šerdys, ypač mažiau išsivysčiusiuose regionuose, tokiuose kaip Pietryčių Azija. Dėl to net palyginti neseniai įvykę išsiveržimai gali būti nežinomi mokslo bendruomenei.

Aut. teisės: MTPC
MTPC
(27)
(4)
(23)

Komentarai ()