Vyksta didžiausias pasaulyje eksperimentas, imituojantis lavonus lagaminuose – skelbiami pradiniai rezultatai (Foto) ()
Nusikaltimo vieta gali būti bet kokios formos ir dydžio.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Pastarosiomis savaitėmis Aotearoa šeima iš Naujosios Zelandijos, įsigijusi apleistų prekių iš sandėliuko, aptiko dviejų žmonių palaikų rinkinius, paslėptus dviejuose lagaminuose.
Deja, tai nėra unikalus atvejis – lagaminuose stulbinančiai reguliariai randami nužudymų aukų kūnai.
Tačiau jie kelia ypatingą iššūkį nusikaltimą tiriančiai policijai – būtent čia padeda kriminalistika.
Kodėl lagaminai?
Deja, pasaulyje gausu naujienų apie lagaminuose, krepšiuose, šiukšlių dėžėse su ratukais, automobilių bagažinėse, šaldytuvuose ir šaldikliuose rastus kūnus.
Yra paprasta priežastis, kodėl tokiose situacijose lagaminai yra tokie dažni. Nors daugumoje kriminalinių filmų vaizduojami kūnai, palikti virš žemės arba palaidoti slaptuose sekliuose kapuose, iš tikrųjų žmogžudysčių aukos dažniau slepiamos paskutinę minutę po ranka papuolusiose daiktuose.
Tai daiktai, kuriuos lengva gauti, pasiekti ir pakankamai dideli, kad tilptų į automobilį, ir patogūs transportuoti (geriausia su ratukais). Jie taip pat gali kurį laiką paslėpti irimo kvapą – naudinga nusikaltėliui rasti alibi arba pabėgti.
Kriminalistai tokias vietas vadina „ribotos prieigos aplinka“, nes jos riboja, atitolina arba visiškai apsunkina vieną iš natūralių žingsnių, vykstančių po mirties: vabzdžių lervų atsiradimą.
Tokių mokslininkų, kaip teismo entomologų, darbas yra padėti plėtoti tyrimus, kurie palengvina šią užduotį.
Vabzdžiai yra svarbiausia
Atliekant baudžiamąjį tyrimą, kuriame figūruoja irstantis kūnas, kriminalistai entomologai gali pasinaudoti vabzdžiais, kad padėtų įvertinti laiką nuo mirties, atsekti nusikaltėlių ir aukų judėjimą ir nustatyti, ar nėra narkotikų ir svetimos DNR.
Karioniniai vabzdžiai – tokie kaip mėlynos ir žalios butelių musės, mėsinės musės, naminės musės ir karstų musės – turi labai specializuotas uoslės sistemas, kurias naudoja kūnų irimo kvapui aptikti.
Jei lavonas paliekamas netrikdomas žemėje vidutinio klimato sąlygomis, greitai jį apgyvendins lavoniniai vabzdžiai, kuriuos privilios kvapai, atsirandantys dėl bakterijų sukelto skilimo proceso.
Per kelias valandas vabzdžiai padės kiaušinėlius ant kūno angų ir žaizdų, o iš jų išsiritusios mažytės lervutės pradės ėsti kūną.
Tačiau lagaminas fiziškai riboja vabzdžių prieigą. Ir iki šiol teismo medicinos tyrimams, kaip kinta vabzdžių įsitraukimas tokioje ribotos prieigos aplinkoje, buvo skiriama mažai dėmesio.
Iki šiol buvo baigti tik du bandomieji irimo proceso lagaminuose tyrimai – vienas Jungtinėje Karalystėje, o kitas Vakarų Australijoje. Abu tyrimai rodo, kad mėsiniai vabzdžiai yra labai išradingi, kai reikia prieiti prie paslėptų kūnų.
Lagaminai krūmuose
Paslėpti krūmynų lopinėlyje Vakarų Australijoje, šiuo metu vykdomame didžiausiame visų laikų irimo proceso eksperimente lagaminuose ir šiukšliadėžėse su ratukais yra padėta beveik 70 kūnų pavyzdžių.
Šis pirmasis tokio pobūdžio darbas suteiks naudingų duomenų tiriant panašius atvejus visame pasaulyje. Kiekviename lagamine ir šiukšliadėžėje su ratukais yra negyvas paršelis, imituojantis negyvą kūną; valdikliai įdedami į aplinką palyginimui.
Tiek lauke, tiek konteinerių viduje patalpinti prietaisai temperatūrai, drėgmei ir lietaus kiekiui fiksuoti.
Eksperimentas prasidėjo 2022 m. žiemos pradžioje ir baigsis vasarą; pirmieji duomenys bus pateikti didžiausioje pasaulyje teismo medicinos konferencijoje 2023 metų vasarį.
Nepaisant šaltos ir lietingos žiemos Vakarų Australijoje, per mėnesį nuo lagaminų padėjimo pastebėta, kad ant lagaminų užtrauktukų ir aplink juos susikaupė pūslelinių kiaušinėlių sankaupos.
Atidarius lagaminus nustatytais laiko tarpais, palaikuose rastos pūslelinės lervos, karstų musės ir kai kurie vabalai. Tai reiškia, kad didelių musių ir vabalų palikuonys pasiekia kūną per užtrauktuko dantis.
Tuo tarpu mažesnės muselės jau suaugusios gali įskristi per užtrauktuką ir dėti kiaušinėlius tiesiai ant irstančių liekanų.
Kai lervos baigia savo gyvenimo ciklą ir pasirodo kaip suaugusios musės, nė viena iš jų negali ištrūkti iš lagamino. Šie įstrigę vabzdžiai yra turtingas informacijos šaltinis, nes sužinoma įvairių rūšių įpročiai ir augimo tempai bei galima išgauti toksikologijos duomenis, išsaugotus jų egzoskeletuose.
Iš to teismo entomologijos ekspertas gali nuspręsti mirties laiką ar sezoną, galimą kūno perkėlimą ir padėti išaiškinti mirties priežastis bei aplinkybes.
