Kazachstanas jaučiasi tvirtai, turėdamas paramą iš Kinijos, Turkijos bei Vakarų dėmesį ir, nors turi stiprius ryšius su Ukrainą užpuolusia Rusija, laikosi griežtos pozicijos, kad bet kokio bandymo legitimizuoti okupuotas teritorijas nepripažins. Valstybė, turinti ilgiausią sausumos sieną su Rusija, panašu, yra pasikeitimų kelyje, kuriame savo įtakos šansus, pasak ekspertų, kuo efektyviau turėtų išnaudoti Vakarai.

Kazachstaną metų pradžioje purtė kruvini protestai, dėl kurių valdžia iš esmės atsitraukė nuo planų kelti dujų kainas. Tiesa, pokyčiai šalies politikoje yra akivaizdūs. Kazachstano prezidentas Kasymas Žomartas Tokajevas paskelbė, kad šalyje lapkričio 20 dieną vyks pirmalaikiai prezidento rinkimai, kuriais bus siekiama „iš pagrindų pakeisti“ buvusios sovietinės šalies politinę sistemą.

2019 metais išrinktas prezidento pastangomis taip pat buvo pakeista Kazachstano Konstitucija, kurioje apribojamas prezidento kadencijų skaičius ir sugrąžinamas veterano eksprezidento Nursultano Nazarbajevo garbei pervadintos sostinės senasis pavadinimas – Astana.

Kiek anksčiau dėmesį Kazachstano vadovas K. Ž. Tokajevas į save atkreipė dėmesį, kai paragino vyriausybę diversifikuoti ir plėtoti Kazachstano naftos tiekimo į Europą maršrutus, taip pat inicijavo pakeitimus, susijusius su partinės sistemos šalyje stiprinimu.

Birželį Sankt Peterburge vykusiame forume, kur dalyvavo ir V. Putinas, K. Ž. Tokajevas taip pat pareiškė, kad Kazachstanas nepripažįsta vadinamųjų Donecko ir Luhansko „liaudies respublikų“ Ukrainos rytiniame Donbaso regione, kurias Rusija paskelbė nepriklausomomis šalimis.

„Paskaičiuota, kad jei tautų apsisprendimo teisė iš tikrųjų būtų įgyvendinta visame pasaulyje, tai vietoje 193 valstybių, kurios šiuo metu sudaro JT, pasaulyje būtų daugiau kaip 500 ar 600 valstybių, tad natūralu, kad tvyrotų chaosas“, – tuomet sakė K. Ž. Tokajevas.

Jis taip pat paaiškino, kad dėl to Kazachstanas nepripažįstame nei Taivano, nei Kosovo, nei Pietų Osetijos ar Abchazijos.

„Šis principas bus taikomas kvazivalstybiniams subjektams, kokiais, mūsų nuomone, yra Luhanskas ir Doneckas“, – teigė Kazachstano prezidentas.

Vilčių pragmatiniam bendradarbiavimui teikianti valstybė

Kaip kalbėdamas su Delfi atkreipė dėmesį buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras, Seimo narys Audronius Ažubalis, K. Ž. Tokajevas yra labai patyręs politikas – jis anksčiau ėjo premjero, užsienio reikalų ministro, Senato pirmininko pareigas, dirbo diplomatu Singapūre bei Kinijoje, JT biuro Ženevoje generaliniu direktoriumi.

„Tai yra rimtas žmogus su didele patirtimi. Susitikime su juo 2008-aisias, kiek atsimenu, jis buvo labai atsargus, viską apskaičiuojantis. Tas palankumo didžiajam šiaurės kaimynui demonstravimas tuo metu irgi buvo, bet kiek jis buvo nuoširdus – tai mūsų delegacijos tai tada neįtikino. Jis kalbėjo labai atsargiai ir su tam tikromis užuominomis“, – prisiminė A. Ažubalis.

Be visų kitų kontekstinių detalių, Kazachstanas, pasak jo, visada jautė grėsmę arba įtaką iš Rusijos.

„Sostinę Nazarbajevas kažkada perkėlė todėl, kad ta sritis būtų labiau „sukazachinta“, nes ten tada kėlėsi daug jų elito iš Almatos. Žinant, kad apie 21 proc. Kazachstano gyventojų sudaro rusai, tai yra rimta“, – paaiškino parlamentaras.

Visgi šalis dar N. Nazarbajevo valdymo laikotarpiu, pasak A. Ažubalio, surado savotišką atvarą Rusijai – Kiniją.

„Su Kinija jie sujungė savo dujotiekius ir šiandien matome, kad pirmas Kinijos lyderio vizitas po kovido buvo į Kazachstaną, o tada – į Uzbekistaną. Taip jis pademonstravo, kad jie yra Kazachstano draugai, kad Kinija palaiko dabartinę Kazachstano valdžią“, – pastebėjo Seimo narys.

A. Ažubalio vertinimu, K. Ž. Tokajevas, nepaisant įvairių priešingų komentarų, pamatė ir supranta, kuo gali grėsti autoritarizmas.

„Aš manau, kad jis padarė labai teisingai, paskelbdamas apie tas konstitucines reformas. Taip, manau, atsirado apsidraudimas nuo panašaus į jo pirmtako Nazarbajevo likimo“, – kalbėjo politikas.

Jo nenustebino viešojoje erdvėje aprašyta informacija, esą K. Ž. Tokajevo šeima turi sudėtingą slaptą ofšorinio turto tinklą.

„Kuri rytų ar centrinės Azijos valdančioji grupė neturi tų ofšorinių tinklų savo turtui valdyti? Tai yra tokia tradicija, mes apie tai kalbame su tam tikru neigiamu atspalviu, bet ten visai kita tradicija. (…) Jie visai kitaip supranta dėkingumą savo lyderiui, jo išskirtines teises, todėl kartais naiviai atrodo, kai mes bandome taikyti tuos pačius standartus ir sakyti, kad štai, jie taip nesielgia. Na, bet niekada jie kitaip ir nesielgė“, – akcentavo A. Ažubalis.

„Tai yra ilgas kelias. Aš manau, kad Kazachstanas iš dalies jį pradėjo eiti, pavyzdžiui, panaikindamas mirties bausmę. Kiek ten ta kova su korupcija efektyvi, sunku pasakyti, bet tai yra ir valstybės saugumo klausimas“, – pastebėjo buvęs ministras.

Politiko vertinimu, Kazachstano apmąstymai apie Rusijos grėsmę prasidėjo gerokai anksčiau – dar valdant N. Nazarbajevui, vertinant tai, kad šalies šiaurinėje dalyje, kur gyvena daug rusakalbių, gali prasidėti pavojingi separatistiniai procesai, inspiruojami Rusijos. Toje dalyje taip pat yra daug koncetruotos Kazachstano pramonės.

„Man teko susitikti su juo ne vieną kartą. (…) Supratimas apie Rusijos grėsmę ir tą balansavimą buvo ant stalo, pradedant nuo pačio prezidento, baigiant ministrais ir kitais įtakingais politikais. Ne šiandien Kazachstanas praregėjo“, – akcentavo A. Ažubalis.

Europa, pasak jo, būtent šiai šaliai turėtų skirti didesnį dėmesį.

„Kažkada ES yra parengusi strategijos centrinės Azijos valstybių atžvilgiu. Ji buvo gera, buvo parengta, regis, prieš 7-8 metus, tačiau pasakykite, kur ji šiandien yra? Kazachstanas, manau, yra pragmatiniam bendradarbiavimui vilčių teikianti valstybė, nepuoselėjant iliuzinių vilčių, kad ji per kelis metus taps demokratine. Čia yra naivu“, – sakė Seimo narys.

Vyksta atsargūs ir gerai apgalvoti pokyčiai

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Gintautas Mažeikis Delfi taip pat sakė, kad Kazachstano politinė kryptis akivaizdžiai keičiasi.

„Kazachstanas abejoja visomis savo sąjungomis su Rusija, bet (…) Tokajevas visų pirma bando pašalinti viską, kas susiję su prieš tai buvusiu prezidentu N. Nazarbajevu – visą saugumo, galio struktūrų, finansų kompleksą, kuris buvo susijęs su Nazarbajevo šeima. Čia veikiausiai yra jo pirmas tikslas, antras – išsaugoti Kazachstano kaip valstybės vientisumą“, – paaiškino politologas.

Jo teigimu, K. Ž. Tokajevas stengiasi jokiu būdu neįsivelti į karą su Rusija, tačiau kartu ir nepalaikyti per daug Rusijos tam, kad nesulauktų Vakarų sankcijų, nes Kazachstanas labai sparčiai ekonomiškai vystosi.

„Kazachstanas pasirinko tokią politiką, kurią truputį galima palyginti su Baltarusijos, kurią Lukašenka vykdė iki 2020 metų rinkimų. Tai reiškia truputį flirtuoti su opozicija, bandyti sukurti tarptautinę atsvarų sistemą, bendradarbiaujant su Kinija, Turkija ir Rusija, bet suteikiant Vakarams, pavyzdžiui, Didžiajai Britanijai, galimybę naudotis savo naftos, dujų šaltiniais bei dalyvauti tarptautinėms kompanijoms Kazachstano versle, po truputį stiprinant savo gynybinę sistemą ir saugant sienas, ypač šiaurinę“, – sakė G. Mažeikis.

VDU profesorius pastebėjo, kad mes Lietuvoje natūraliai nuo mobilizacijos bėgančius rusus siejame su augančia grėsme nacionaliniam saugumui.

„Daugelis šalių mąsto visiškai priešingai, – kad tie pabėgę asmenys jau nebegalės dalyvauti aktyviuose karo veiksmuose prieš juos, nes iš Rusijos bėga labiausiai išsilavinę, pasiturintys, energingi asmenys. Šalys, priimančios bėgančius rusus, įsivaizduoja, kad taip galėtų paskatinti verslumą“, – atkreipė dėmesį politologas.

Visgi kai kuriuose Kazachstano regionuose, pasak G. Mažeikio gyvena net apie 80 proc. rusakalbių, tad dėl to problemų šalis gali turėti.

„Kazachstanas įvairiai svarsto, kaip jie galėtų suvaldyti šiuo srautus. Juo labiau, Kremlių pykdo tai, kad dešimtys, šimtai tūkstančių žmonių bėga į Kazachstaną, o bendra suma išvažiavusių yra milžiniška“, – sakė ekspertas.

„Daugelis šalių, taip pat – ir Kazachstanas, mato, kad Rusija silpsta ir kariniu, ir ekonominiu, ir tarptautinės politikos požiūriu. Be to, mato, kad ji kelia dideles grėsmes“, – tęsė G. Mažeikis.

Be to, anot jo, įvairios šalys vertina ir galimybę, kad V. Putinas gali būti nušalintas.

„Tokiu atveju įvairios šalys turės būti pasiruošusios, ką darys tokiu atveju“, – pastebėjo politologas.

Kazachstanas laikosi griežtos pozicijos dėl karo Ukrainoje

Nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Kazachstane Gintautas Vasiulis laidoje „Delfi rytas“ šią savaitę sakė, kad situacija šalies pasienyje yra pasunkėjusi, palyginus su įprastu srautu.

„Jis nuo metų pradžios nebuvo labai mažas. Skelbiama, kad nuo metų pradžios Kazachstano sieną yra kirtę 1,7 mln. Rusijos piliečių. Iš jų 1,65 mln. yra parvykę atgal. Tiesa, skaičiai šiek tiek vėluoja ir visiškai aktualios informacijos viešojoje erdvėje rasti nėra lengva“, – sakė ambasadorius.

Paskutiniai skaičiai, kurie buvo skelbiami, pasak jo, yra tokie: nuo rugsėjo 21 iki 27 dienos per sieną su Rusija atvyko apie 100 tūkst. asmenų, o išvyko – apie 40 tūkst. rusų.

„Čia turbūt turima galvoje ir per kitas sienas, kadangi Kazachstanas Rusijai yra svarbi tranzito valstybė, vykstant į kitas centrinės Azijos šalis“, – paaiškino G. Vasiulis.

Jo teigimu, Kazachstano tarnybos praneša, jog visi pasienio punktai veikia įprastu režimu.

„Teigiama, kad praleidžiamų automobilių srautas yra padidintas maždaug 20 proc., palyginti su įprastu srautu“, – sakė ambasadorius.

Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad Kazachstano ir Rusijos siena – pati ilgiausia sausumos valstybių siena pasaulyje – beveik 7,6 tūkst. kilometrų.

„Yra veikiantys 32 automobilių kelių sienos perėjimo punktai bei 20 geležinkelių sienos perėjimo punktų. Žinome, kad padidėjęs atvykstančiųjų skaičius ne tik automobilių, bet ir geležinkelių, oro keliu, nes bilietų į Kazachstaną, kiek teko girdėti, ne tik kad labai brangu, bet praktiškai išvis neįmanoma. Bilietai išpirkti mėnesiui į priekį“, – paaiškino G. Vasiulis.

Jis sakė negalintis patvirtinti, ar miestuose matosi koks nors kazachų nepasitenkinimas situacija.

„Iš tikrųjų tiek automobilių su rusiškais numeriais, tiek rusiškai kalbančių žmonių mieste yra padaugėję. Kalbu apie sostinę Astaną. Žinome, kad su didžiausiu antplūdžiu šiuo metu labiau susiduria pasienio miestai. Ten, kaip teko girdėti, ne tik viešbučiai yra užimti ir sudėtinga rasti gyvenamąjį plotą išsinuomoti, bet taip pat yra didelė apkrova vidaus transporto sistemai – nelengva gauti bilietų vykti į šalies vidų ar tranzitu į kitas centrinės Azijos valstybes. Yra pašokę gerokai įprastinės taksi paslaugų kainos“, – pasakojo ambasadorius.

Taksi paslaugų kainos, pasak jo, yra išaugusi kone tris kartus, o šalyje yra gana įprasta tokiu būdu važiuoti iš miesto į miestą.

„Žmonių pagausėjimas vienareikšmiai yra registruojamas, bet, kita vertus, kažkokių didesnių įtampų šiuo metu negalime patvirtinti. Kazachstano vyriausybė, įskaitant prezidentą, yra kreipęsi į visuomenę, išreiškė viltį, kad kazachai pademonstruos įprastą šiems kraštams svetingumą. Kol kas negaliu pasakyti, kad yra kokios nors įtampos“, – teigė G. Vasiulis.

Jo teigimu, oficiali Kazachstano pozicija nuo pat karo pradžios yra nuosekli ir aiški.

„Kazachstanas griežtai laikosi neutraliteto, bet ypač pabrėžia, kad šalis nepripažįsta ir nepripažins jokių kvazivalstybinių darinių. Tas galioja ir šviežiai įvykusiams pseudoreferendumams. Šalies vadovybė ne vieną kartą yra pareiškusi absoliučią paramą Jungtinių Tautų pagrindiniams tarptautinės teisės principams“, – akcentavo ambasadorius.

Komentarai ()