Po 26 metų pagaliau išsiaiškinta, dėl kokios priežasties prie „Titaniko“ liekanų sonaro ekrane atsirado mįslingas vaizdinys. Pirmą kartą 1998 metais jį pastebėjo „Titaniko“ tyrinėtojas PH Nargeoletas.

Dėmė sonaro ekrane pasirodė visai šalia laivo liekanų 2900 metrų gylyje Šiaurės Atlanto vandenyne. Pirmiausia buvo įtarta, kad tai gali būti dar vieno laivo liekanos, bet „OceanGate“ 2022 metais surengta „Titaniko“ ekspedicija išsiaiškino, kad ten slypi itin tanki ir gyvybinga ekosistema.

Radinys pavadintas Nargeoleto-Fanningo gūbriu – PH Nargeoleto ir Oisino Fanningo garbei. Spėjama, kad ką tik rastas geologinis objektas gali būti bazalto vulkaninių darinių telkinys.

Neįtikėtinoje gūbrio tyrinėjimo medžiagoje matoma, kaip aktyviai ten vyksta jūrinis gyvenimas, kiek ten daug gyvybės. „Esame sužavėti tuo, koks didelis ten gyvybės tankis, kokia didelė koralų, žuvų ir jūrinių kempinių įvairovė“, – džiaugiasi Šiaurės Karolinos universiteto Wilmingtono jūros mokslų ir „OceanGate“ ekspedicijų vyriausiasis mokslininkas, mokslų daktaras Steve‘as W. Rossas.

„Šios iki tol nežinotos ekosistemos radimas suteikia mums unikalią galimybę palyginti ją su kitomis. Tie panašumai ir skirtumai padės geriau suprasti, kas slypi vandenynų gelmėse“, – sako Steve‘as W. Rossas.
Vietovėje ekspertų surinkta filmuota medžiaga, nuotraukos ir vandens mėginiai aplinkos DNR analizei bus naudojami ateities tyrimams. Tai leis geriau pažinti rifo biologinę įvairovę, taip pat suteiks vertingos informacijos apie tai, kaip vandenyno gelmėje verda gyvenimas.

„Reikia dalintis šia informacija su mokslo bendruomene ir politikos formuotojais, kad būtų galima užtikrinti, jog šios pažeidžiamos ekosistemos sulauks reikiamo dėmesio ir apsaugos“, – sako Edinburgo universiteto taikomosios jūrų biologijos ir ekologijos profesorius, mokslų daktaras Murray Robertsas.

„OceanGate“ tyrimus „Titaniko“ liekanose ir aplink jas tęs ir 2023 metais, tikimasi, kad jie suteiks dar daugiau informacijos apie tai, koks įstabus pasaulis slypi vandenyno gelmėse.

Komentarai ()