Kai kalbama apie streso įveikimą, mums dažnai sakoma, kad geriausia būtų mankštintis, skirti laiko mėgstamai veiklai arba išbandyti meditaciją ar sąmoningumo praktikas. Tačiau, kaip rodo tyrimų centro „APC Microbiome Ireland“ narių paskelbti tyrimai, veiksmingas būdas kovoti su stresu gali būti ir tai, kokį maistą valgome.

Naujausias tyrimas parodė, kad vos keturias savaites kasdien valgant daugiau fermentuoto maisto ir skaidulinių medžiagų, buvo reikšmingai sumažintas jaučiamo streso lygis.

Kaip rašo portalas Sciencealert.com, per pastarąjį dešimtmetį vis daugiau tyrimų parodė, kad mityba gali turėti didžiulės įtakos mūsų psichikos sveikatai. Sveika mityba gali net sumažinti daugelio paplitusių psichikos ligų riziką.

Mechanizmai, kuriais grindžiamas mitybos poveikis psichikos sveikatai, vis dar nėra iki galo išaiškinti. Tačiau vienas iš šio ryšio paaiškinimų galėtų būti smegenų ir mūsų mikrobiomo (trilijonų bakterijų, gyvenančių mūsų žarnyne) ryšys.

Tai vadinamoji žarnyno ir smegenų ašis, kuri leidžia smegenims ir žarnynui nuolat bendrauti tarpusavyje, todėl vyksta tokios svarbios organizmo funkcijos kaip virškinimas ir apetitas. Tai taip pat reiškia, kad mūsų smegenyse esantys emociniai ir pažinimo centrai yra glaudžiai susiję su žarnynu.

Nors ankstesni tyrimai parodė, kad stresas ir elgesys taip pat yra susiję su mūsų mikrobiomu, iki šiol nebuvo aišku, ar mitybos (taigi ir mūsų mikrobiomo) pokyčiai gali turėti aiškų poveikį streso lygiui.

Būtent tai ir buvo naujo tyrimo tikslas. Siekdami tai patikrinti, mokslininkai pasitelkė 45 sveikus 18–59 metų amžiaus žmones, kurie valgė palyginti mažai skaidulinių medžiagų. Daugiau nei pusė jų buvo moterys.

Dalyviai buvo suskirstyti į dvi grupes ir jiems atsitiktine tvarka buvo paskirta dieta, kurios jie turėjo laikytis keturias savaites trukusio tyrimo metu.

Maždaug pusei jų buvo paskirta mitybos specialistės Kirsten Berding parengta dieta, pagal kurią jie valgė daugiau prebiotikų ir fermentuotų maisto produktų. Ši dieta vadinama psichobiotine, nes į ją buvo įtraukti maisto produktai, kurie yra susiję su geresne psichikos sveikata.

Šiai grupei tiek tyrimo pradžioje, tiek jam įpusėjus buvo surengta individuali mokymo sesija su dietologu.

Jiems buvo pasakyta, kad jie turėtų stengtis kasdien suvalgyti 6–8 porcijas vaisių ir daržovių, turinčių daug prebiotikų skaidulų (pavyzdžiui, svogūnų, porų, kopūstų, obuolių, bananų ir avižų), 5–8 porcijas grūdinių produktų per dieną ir 3–4 porcijas ankštinių daržovių per savaitę.

Jiems taip pat buvo nurodyta kasdien suvalgyti 2–3 porcijas fermentuotų maisto produktų (pvz., raugintų kopūstų, kefyro ir kombučos). Kontrolinės dietos dalyviams buvo duodami tik bendri mitybos patarimai, pagrįsti sveikos mitybos piramide.

Mažiau streso

Įdomu tai, kad psichobiotinės dietos besilaikantys asmenys teigė, jog jautė mažiau streso, palyginti su kontrolinės dietos besilaikančiais asmenimis.

Taip pat buvo nustatyta tiesioginė priklausomybė tarp to, kaip griežtai dalyviai laikėsi dietos, ir jų jaučiamo streso lygio, o tie, kurie keturių savaičių laikotarpiu valgė daugiau psichobiotinių maisto produktų, nurodė, kad jų jaučiamas streso lygis sumažėjo labiausiai.

Įdomu tai, kad miego kokybė pagerėjo abejose grupėse, nors psichobiotinės dietos besilaikančiųjų miego kokybė pagerėjo labiau.

Kiti tyrimai taip pat parodė, kad žarnyno mikrobai yra susiję su miego procesais, o tai gali paaiškinti šį ryšį.

Psichobiotinė dieta sukėlė tik nežymius žarnyno mikrobų sudėties ir funkcijų pokyčius.

Tačiau mokslininkai pastebėjo reikšmingų tam tikrų pagrindinių cheminių medžiagų, kurias gamina šie žarnyno mikrobai, kiekio pokyčių.

Kai kurios iš šių cheminių medžiagų yra susijusios su psichikos sveikata, todėl tai gali paaiškinti, kodėl dietos dalyviai teigė jaučiantys mažiau streso.

Tyrimo rezultatai leidžia manyti, kad specialios dietos gali būti taikomos siekiant sumažinti jaučiamo streso lygį. Tokia dieta taip pat gali padėti ilgainiui apsaugoti psichikos sveikatą, nes ji skirta žarnyno mikrobams.

Nors šie rezultatai teikia vilčių, naujas tyrimas nėra be trūkumų. Pirma, imtis yra maža dėl pandemijos, ribojančios galimybes įtraukti jų daugiau.

Antra, trumpa tyrimo trukmė galėjo apriboti mokslininkų pastebėtus pokyčius – ir neaišku, kiek ilgai jie išliks. Todėl reikės ilgalaikių tyrimų.

Trečia, nors tyrimo dalyviai fiksavo savo kasdienę mitybą, tokia matavimo forma gali būti jautri klaidoms ir šališkumui, ypač vertinant suvartojamo maisto kiekį.

Ir nors mokslininkai stengėsi užtikrinti, kad dalyviai nežinotų, kokiai grupei jie buvo priskirti, jie galėjo spėti, remdamiesi jiems pateiktais mitybos patarimais. Tai galėjo turėti įtakos atsakymams, kuriuos jie pateikė tyrimo pabaigoje.

Galiausiai, tyrime buvo tiriami tik tie žmonės, kurie jau buvo sveiki. Tai reiškia, kad neaišku, kokį poveikį ši dieta gali turėti žmogui, kuris gali būti ne toks sveikas.

Vis dėlto tyrimas pateikia įdomių įrodymų, kad veiksmingas streso mažinimo būdas gali būti dieta. Bus įdomu sužinoti, ar šiuos rezultatus galima pakartoti ir žmonėms, kenčiantiems nuo su stresu susijusių sutrikimų, pavyzdžiui, nerimo ir depresijos. Be to, šis tyrimas papildo šią mokslinių tyrimų sritį dar vienu įrodymu, patvirtinančiu ryšį tarp mitybos, mūsų mikrobiomo ir psichikos sveikatos.

Taigi kitą kartą, kai jausitės itin įsitempę, galbūt norėsite atidžiau pagalvoti, ką planuojate valgyti pietums ar vakarienei. Kelias savaites įtraukiant daugiau skaidulinių medžiagų ir fermentuotų maisto produktų, gali būti, kad tai padės jums jaustis šiek tiek mažiau įsitempusiems.

Komentarai ()