Pasekmės neįsivaizduojamos: prabudo beveik 50 000 metų amžinajame įšale tūnoję virusai – ėmė daugintis, prasidėjo užkrėtimai ()
Mokslininkams pavyko iš gilaus miego prikelti virusus, kurie 48 500 metų tūnojo Sibiro amžinajame įšale. Ir nors pats eksperimentas atrodo rizikingas, mokslininkai tiki, kad grėsmė kur kas didesnė ten, kur dėl klimato kaitos sparčiai tirpsta amžinasis įšalas.
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Naujausiame tyrime, kuris dar bus recenzuojamas, mokslininkai teigia, kad jie rado ir prikėlė 13 skirtingų virusų, išgautų iš pavyzdžių, surinktų Sibire, rytinėje Rusijoje.
Kaip teigia mokslininkai, vienam iš prikeltų virusų – daugiau nei 48 500 metų. Dar trims virusams yra 27 000 metų. Šie patogenai tūkstantmečius išbuvo mamuto išmatose ir mamuto vilnos kuokšte. Trijulė virusų buvo pavadinta 𝑃𝑖𝑡𝘩𝑜𝑣𝑖𝑟𝑢𝑠 𝑚𝑎𝑚𝑚𝑜𝑡𝘩, 𝑃𝑎𝑛𝑑𝑜𝑟𝑎𝑣𝑖𝑟𝑢𝑠 𝑚𝑎𝑚𝑚𝑜𝑡𝘩 ir 𝑀𝑒𝑔𝑎𝑣𝑖𝑟𝑢𝑠 𝑚𝑎𝑚𝑚𝑜𝑡𝘩.
Dar du nauji virusai buvo išgauti iš sušalusio sibirinio vilko (lot. 𝐶𝑎𝑛𝑖𝑠 𝑙𝑢𝑝𝑢𝑠) skrandžio turinio ir pavadinti 𝑃𝑎𝑐𝑚𝑎𝑛𝑣𝑖𝑟𝑢𝑠 𝑙𝑢𝑝𝑢𝑠 ir 𝑃𝑎𝑛𝑑𝑜𝑟𝑎𝑣𝑖𝑟𝑢𝑠 𝑙𝑢𝑝𝑢𝑠.
Tyrimo metu paaiškėjo, kad šie virusai užkrečia amebas – vienaląsčius organizmus, gyvenančius dirvožemyje ir vandenyje. Eksperimentai laboratorijoje taip pat parodė, kad tie patys virusai turi potencialo tapti infekcijas sukeliančiais patogenais – amebas užkrėtę virusai buvo pajėgūs atakuoti ląstelę ir ėmė daugintis.
Šį projektą vykdo Prancūzijos Ekso-Marselio universiteto mokslininkų komanda, kuri dar 2014 metais atgaivino 30 000 metų senumo virusą, rastą Sibiro amžinajame įšale. Tyrėjai teigia, kad jiems, ko gero, pavyko atgaivinti iki šiol seniausią virusą.
„48 500 metų yra pasaulio rekordas“, – teigė genomikos ir bioinformatikos profesorius Jean-Michel Claverie iš Ekso-Marselio universiteto.
Kaip rašoma tyrimo dokumente, mokslininkams dar reikia atlikti daugiau eksperimentų su eukariotines ląsteles užkrečiančiais virusais ir pažymi, kad „iki šiol tokių tyrimų publikuota itin mažai“.
Mokslininkai aiškina, kad kylanti atmosferos temperatūra ir besikeičiantis klimatas netolimoje ateityje pažadins daugybę mikroorganizmų, kurie kelia grėsmę – pavyzdžiui, nežinomų patogeninių virusų iš labai gilios praeities.
„Kaip, deja, parodė pastarojo meto ir vis dar tebesitęsiančios pandemijos, kiekvienam naujam virusui, net ir susijusiam su žinomomis šeimomis, beveik visada reikia sukurti labai specifines medicinines priemones, pavyzdžiui, naujus antivirusinius vaistus ar vakcinas“, – rašo tyrimo autoriai.
Dabar mokslininkai ieško atsakymo, ar senovinių virusų dalelės gali išlikti užkrečiamos ir vėl kelti grėsmę net ir po to, kai atitirps iš amžinojo įšalo sluoksnių. „Kol kas nėra plataus spektro vaistų nuo virusų, mat skirtingų virusų šeimoms priklausančius virusus veikia skirtingi medikamentiniai procesai“, – teigiama mokslininkų pranešime.