Tyrimas parodė: nėštumas sukelia pokyčius moterų smegenyse  ()

Naujo tyrimo duomenimis, nėštumas sukelia stulbinamus pokyčius smegenyse, įskaitant pilkosios medžiagos ir su savęs suvokimu susijusių regionų pakitimus.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Tyrimo rezultatai rodo, kad šie neurologiniai pokyčiai gali paskatinti motinos ir kūdikio ryšį ir gali būti svarbūs tapatybės pokyčiams, kuriuos daugelis moterų jaučia tapusios motinomis, teigia tyrėjai.

„Šie duomenys suteikia svarbių įžvalgų apie tapimo motina poveikį žmogaus smegenims ir rodo ryškius smegenų struktūros ir funkcijos pokyčius“, – rašė autoriai tyrime, kuris lapkričio 22 d. buvo paskelbtas žurnale „Nature“.

Šie pokyčiai „gali suteikti adaptyvių privalumų motinos ir vaiko santykių užmezgimui“, teigia tyrimo tyrėjai iš Amsterdamo universiteto.

Ankstesniame Ispanijoje atliktame nėščių moterų tyrime ta pati tyrėjų grupė nustatė, kad dalyvių smegenyse sumažėjo pilkosios medžiagos kiekis ir kad šis sumažėjimas išliko iki dvejų metų po to, kai moterys pagimdė. Naujajame tyrime, atliktame Nyderlanduose, tyrėjai išplėtė šį darbą, ištyrę daugiau smegenų sričių, rašo „Live Science“.

Jie stebėjo 80 moterų, kurios tyrimo pradžioje nebuvo nėščios ir niekada anksčiau neturėjo kūdikio. Tyrimo metu 40 moterų pastojo. Visų moterų smegenys buvo nuskenuotos tyrimo pradžioje ir įvairiais laikotarpiais po jo, įskaitant netrukus po gimdymo ir praėjus vieneriems metams po gimdymo.

Tyrėjai nustatė, kad po gimdymo pastojusios moterys neteko pilkosios medžiagos. Anot autorių, ankstesnio tyrimo išvados pakartojimas dar kartą leidžia manyti, kad šie rezultatai yra patikimi ir pastebimi įvairių šalių žmonėms. Šie pilkosios medžiagos nuostoliai nebūtinai yra žalingi – veikiau jie gali reikšti smegenų „derinimą“, kuris gali būti naudingas rūpinantis kūdikiu.

 

 

Įdomu tai, kad pilkosios medžiagos nykimas buvo susijęs su vadinamuoju lizdiniu elgesiu, kuris atliekamas siekiant pasiruošti kūdikio atėjimui, pavyzdžiui, ruošiant vaikų kambarį ar tvarkant namus.

Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad nėščioms moterims pakito smegenų sistema, vadinama numatytojo režimo tinklu, t. y. grupė smegenų sričių, kurios yra aktyviausios, kai žmogus neatlieka konkrečios užduoties. Manoma, kad šis tinklas yra aktyvus, kai leidžiame mintims klaidžioti, ir yra susijęs su savirefleksija ir autobiografine atmintimi, taip pat su socialiniais procesais, tokiais kaip empatija, teigė autoriai.

 

 

Be to, moterys, kurių numatytojo režimo tinklo pokyčiai buvo didesni, teigė jaučiančios didesnį ryšį su kūdikiu ir jaučiančios didesnį malonumą bendraudamos su kūdikiu, palyginti su moterimis, kurių pokyčiai buvo mažesni.

Tyrėjai padarė prielaidą, kad numatytojo režimo tinklo pokyčiai nėštumo metu gali pakeisti nervinį savasties pagrindą, „prisidėdami prie moters tapatybės ir susitelkimo pokyčių, kurie dažnai lydi naująją motinystę“, – teigė autoriai.

Vis dėlto mokslininkai negali atmesti galimybės, kad su šiais smegenų pokyčiais gali būti susiję ir kiti, tyrime nenustatyti veiksniai, įskaitant fizinį krūvį ar mitybą, todėl jie paragino atlikti tolesnius, didesnius tyrimus šiems veiksniams ištirti.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: 15min.lt
(7)
(1)
(6)

Komentarai ()