Jupiterio dydžio erdvėlaivis? Mokslininkai teigia, kad galime aptikti ateivių technologijas  ()

Mokslininkų komanda mano, kad mums pavyks aptikti ateivių erdvėlaivius, skrendančius per tolimas saulės sistemas, naudojant lazerinio interferometro gravitacinių bangų observatoriją (LIGO), esančią JAV.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Nors mokslininkai iš taikomosios fizikos, mokslinių tyrimų instituto Niujorke, pripažįsta, kad gravitacinių bangų (GW) aptikimas yra „dar tik kūdikystėje", jie taip pat sako, kad tai yra „sudėtingas mokslas", kurį būtų galima panaudoti „nežemiškos mega-technologijos aptikimui". Šį mokslinį darbą galima rasti išankstinio paskelbimo serveryje „arXiv".

Tačiau svarbiausia yra tai, kad erdvėlaiviai turėtų būti pakankamai masyvūs, kad sukurtų tokias bangas. Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad stebimame diapazone yra trilijonai žvaigždžių ir planetų, daugybės ateivių civilizacijų potencialas, mokslininkai mano, jog jie gali ką nors aptikti.

Gravitacinės bangos yra erdvėlaikio bangos, kurios susidaro, kai masyvūs objektai juda aplinkui, o tai reiškia, kad LIGO būtų puikus kandidatas aptikti bet kokį masyvų nežemišką erdvėlaivį. Gravitacinių bangų detektorius parodė masyvius objektus, tokius kaip neutroninės žvaigždės, juodųjų skylių junginiai ir kitus reiškinius.

Gianni Martire‘as vadovaujama mokslininkų komanda apskaičiavo, kokio dydžio ir greičio turėtų būti erdvėlaivis bei atstumas nuo Žemės, kad sukurtų pakankamai didelę gravitacinę bangą, kurią LIGO galėtų užregistruoti.

Tiksliau sakant, jis turėtų turėti apytiksliai Jupiterio masę ir skristi maždaug dešimtadaliu šviesos greičio – beveik 30 000 kilometrų per sekundę greičiu. Šis erdvėlaivis taip pat turėtų būti maždaug 326 000 šviesmečių atstumu nuo Žemės, nors jautresni gravitacinių bangų detektoriai galėtų šį atstumą išplėsti.

 

Tai gali atrodyti kaip fantastinė „Žvaigždžių karų" technologija, tačiau mokslininkai, atrodo, taiko Fermi paradoksą kaip atskaitos tašką savo darbui. Fermi paradoksas teigia, jog jau turėjome aptikti svetimas rūšis arba turime būti arti jų aptikimo, atsižvelgiant į tai, kad vien Paukščių Take yra milijardai planetų.

G. Martire'o komanda taip pat pasiūlė, kad gravitacijos bangų detektoriai galėtų aptikti deformacinius variklius, kurie yra teoriniai, juos išpopuliarino mokslinės fantastikos serialas „Žvaigždžių kelias" – kurie veikia iškreipdami ir deformuodami aplink laivą erdvėlaikio erdvę.

 

G. Martire‘as taip pat pasiūlė bendradarbiauti SETI (Nežemiško intelekto paieškos) organizacijai ir LIGO operatoriams. Nors ne visa mokslo bendruomenė sutiks, kad verta ieškoti didžiulio Jupiterio dydžio erdvėlaivio ženklų, LIGO duomenys yra laisvai prieinami, o tai reiškia, kad G. Martire‘o komanda gali pasirinkti tai tyrinėti.

Net jei jie rastų didžiulį, planetos dydžio objektą, besiveržiantį per erdvę, kuris nėra ateivių erdvėlaivis, tai vis tiek būtų svarbus ir jaudinantis gigantiškų proporcijų mokslinis atradimas.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: MTPC
MTPC
Autoriai: Vigmantas Balevičius
(52)
(3)
(49)
MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.

Komentarai ()