Moterys, variusios iš proto – Senovės Egipte buvo net 7 skirtingos Kleopatros: kaip tai įmanoma? (Video) ()
Mažai kas nėra girdėję apie Kleopatrą, vieną garsiausių moterų istorijoje. Ji prisimenama kaip gundanti femme fatale, ne tik Julijaus Cezario meilužė, bet ir Marko Antonijaus žmona, o jos savižudybė pažymėjo Egipto prijungimą prie Romos imperijos.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Ptolemėjų dinastijos, paskutinės nepriklausomos Egipto dinastijos, valdymo laikais Kleopatra buvo populiarus vardas tarp karališko kraujo turinčių moterų. Visi dinastijos nariai buvo Ptolemėjaus I Soterio, vieno iš Makedonijos generolų Aleksandro Makedoniečio, kuris 332 m. pr. Kr. prijungė Egiptą prie Makedonijos imperijos, palikuonys, rašo „Ancient Origins“.
Kaip ir daugelis karališkųjų šeimų per visą istoriją, jie buvo taip apsėsti grynumo idėjos, tad buvo linkę sudaryti santuokas tarp brolių ir seserų, kad išlaikytų kraujo grynumą. Greitai pažvelgus į jų šeimos medį matyti, kad Ptolemėjų faraonai dažnai vedė savo seseris. Taip pat jiems labai patiko vardai Ptolemėjas, reiškiantis „karys“, ir Kleopatra, reiškiantis „tėvo šlovė“.
Tiesą sakant, buvo septynios Kleopatros. Apie ką beveik visi žino, buvo Kleopatra VII, paskutinė Senovės Egipto faraonė. Tikra propagandos panaudojimo savo naudai ekspertė Kleopatra VII laikėsi šios tendencijos ir, romėnų siaubui, Julijui Cezariui pagimdžiusi sūnų, pavadino jį Ptolemėjumi Cezariu, pravarde Cezarionas arba „mažasis Cezaris“.
Kleopatra I, žinoma kaip sirė, buvo Seleukidų imperijos karaliaus Antiocho III dukra. Ištekėjusi už Ptolemėjaus V 193 m. pr. Kr., po jo mirties 180 m. pr. Kr. ji tapo pirmąja karaliene našle, kuri valdė kartu su savo sūnumi Ptolemėjuimi VI. Kiti du jos vaikai buvo pavadinti Kleopatra II ir Ptolemėjas VIII.
Nepaisant to, kad daugelis jų turėjo tą patį vardą, Kleopatros ir Ptolemėjų klanas buvo gana žiaurus, o jų dinastija išsiskyrė nuolatine tarpšeimine kova dėl valdžios.
Kadaise Ptolemėjas VIII nužudė savo sūnų Ptolemėją, susilauktą su savo seserimi Kleopatra II, o to jo kūno dalis nusiuntė Kleopatrai II kaip gimtadienio dovaną. Jis taip pat vedė Kleopatrą III (savo dukterėčią ir žmonos dukterį), kad niekas kitas negalėtų užimti sosto.
Situacija baigėsi karu, kuriame įsivyravo Kleopatra II, privertusi Ptolemėjų VIII bėgti į Kiprą, o vėliau ji tapo pirmąja moterimi ir vienintele Ptolemėjų karaliene, užėmusia sostą. Kai Ptolemėjas VIII grįžo 126 m. pr. Kr., jis atliko vadinamąjį „kruvinąjį valymą“ visų tų, kurie palaikė jo vyresniąją seserį jam nesant.
Kleopatros VII valdymas tęsė barbarišką tendenciją ir, kaip teigiama, ji dalyvavo nužudant tris savo brolius ir seseris: savo pusbrolį Ptolemėjų XIII, jaunesnįjį brolį Ptolemėjų XIV ir seserį Arsiną IV.
