Ar legendinis Trojos arklys iš tiesų egzistavo? Versijų daugybė, bet istorikai iki šiol nesutaria: turkai teigia suradę jo likučius (Foto, Video)  ()

Remiantis senovės mitologija, Trojos arklys leido graikams pagaliau užgrobti Trojos miestą, tačiau istorikai nesutaria, ar šis garsusis medinis žirgas buvo tikras, ar ne.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Remiantis senovės Graikijos istorija, Trojos arklys leido nuo karo pavargusiems graikams patekti į Trojos miestą ir galiausiai laimėti 10 metų trukusį Trojos karą.

Legenda pasakoja, kad arklys buvo pastatytas Odisėjo, kuris pasislėpė jo konstrukcijoje kartu su keletu kitų kareivių, paliepimu, kad galiausiai apgultų miestą. Jo konstrukcija ir paskirtis buvo tokia epiška, kad jis buvo įamžintas klasikiniuose kūriniuose ir tapo metafora.

Bet ar ji išvis egzistavo? Pastaraisiais metais istorikai suabejojo, ar perdėta graikų karinė galia buvo tik mitas, sukurtas taip, kad Graikijos armija atrodytų labiau dievobaiminga jėga, o ne paprasti mirtingieji, kokie jie buvo.

Kiti klasistai teigia, kad Graikijos kariuomenė iš tiesų naudojo tam tikro tipo apgulties mašiną, pavyzdžiui, taraną (battering ram), ir Trojos arklio egzistavimą apibūdino kaip labiau metaforišką.

Nepriklausomai nuo to, ar Trojos arklys tikrai egzistavo, jo vietos istorijoje negalima paneigti.

Trojos arklys „Eneidoje“

 

Nors dauguma mano, kad Trojos arklys pasirodė Homero „Iliadoje“, jo ten nėra, o poema baigiasi dar nepasibaigus karui.

Trojos arklys senovėje minimas Vergilijaus, imperatoriaus Augusto eros romėnų poeto, epinėje poemoje „Eneida“, parašytoje 29 m. pr. Kr. Vergilijaus pasakojime, graikų kareivis, vardu Sinonas, įtikino trojėnus, kad jį paliko jo kariuomenė ir kad graikai grįžo namo. Tačiau jo kariai paliko žirgą, pasak jo, kaip atsidavimą graikų deivei Atėnei. Sinonas teigė, kad jo kariai tikėjosi sulaukti deivės palankumo po to, kai Trojos arklys sunaikino jos žemę.

Tačiau Trojos žynys Laokoontas greitai suprato, kad kažkas negerai. Anot „Eneidos“, jis bandė įspėti savo draugus apie gresiantį pavojų. Tačiau buvo per vėlu – „arklys įžengė į Troją“ ir gimė mitas apie Trojos arklį.

Ankstyvasis Trojos arklio istorijos skeptikas

Prieš „Eneidą“, Euripido pjesėje „Trojos moterys“ taip pat buvo minimas „Trojos arklys“. Pjesėje, kuri pirmą kartą buvo parašyta 415 m. pr. Kr., Poseidonas – graikų jūros dievas – pradėjo pjesę kreipdamasis į publiką:

 

„Nes iš savo namų, esančių po Parnasu, Fokėnas Epėjas, padedamas Palaso amato, sukomponavo žirgą, kad jo įsčiose nešiotų ginkluotą kariuomenę, ir pasiuntė jį į mūrus, kupinus mirties; iš kur ateinančiomis dienomis žmonės pasakos apie „medinį arklį“ su paslėptu karių būriu“, – sakė Poseidonas pradinėje scenoje.

Tęsinys kitame puslapyje:

(9)
(4)
(5)

Komentarai ()