Kas būtų, jei Žemė būtų plokščia? Plokščiažemininkams tai tikrai nepatiks (Video) ()
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kaip plokščia Žemė gali paveikti tai, kas slypi po mūsų kojomis?
Žemės magnetinis laukas, sulaikantis mirtiną saulės spinduliuotę, susidaro besisukant planetos šerdžiai. Tačiau plokščia Žemė neturėtų šerdies, o jos vietą turėtų užimti kažkas kita.
Be magnetinio lauko, kurį žinome šiandien, planetą kepintų įkrautos Saulės dalelės. Kaip minėta anksčiau, tai taip pat pašalintų atmosferą – tai Marse įvyko, kai jo magnetinis laukas išnyko, todėl jo oras ir vandenynai „pabėgo“ į kosmosą.
Ir, žinoma, dėl padidėjusios radiacijos, kuri pasiektų planetos paviršių, gyvybei išlikti būtų beveik neįmanoma.
Plokščių judėjimo ir seismiškumo nebūtų galima tinkamai paaiškinti plokščioje Žemėje, nes visos tektoninės plokštės gali racionaliai derėti tik apvalioje Žemėje.
Tai matome iš to, kad plokščių judėjimas vienoje Žemės srityje daro įtaką kitų plokščių judėjimui kitose srityse. Tai reiškia, kad taip pat reikėtų paaiškinti ugnikalnių ir kalnų egzistavimą.
Be to, kas neleistų plokštėms nukristi nuo planetos krašto? Galbūt „ledo siena“, kuri, plokščios žemės šalininkų nuomone, neleidžia žmonėms padaryti to paties? Tai lieka neaišku.
Kaip plokščia Žemė paveiktų dieną ir naktį bei metų laikus?
Plokščia Žemė nepatirtų dienos ir nakties, kaip mes jas žinome. Apvali Žemės forma sukelia planetos sukimąsi aplink savo ašį, o tai lemia dienos ir nakties kaitą. Plokščioje Žemėje tokio sukimosi nebūtų; negalėtų būti aiškios ribos tarp dienos ir nakties.
Panašiai plokščia Žemė nepatirtų metų laikų, kaip mes juos žinome. Žemės ašies pasvirimas sukelia sezonų kaitą, o skirtingose Žemės dalyse, priklausomai nuo metų laiko, klimatas skiriasi. Plokščioje Žemėje tokio posvyrio nebūtų; todėl sezoniniai svyravimai nebūtų tokie patys.
Kaip plokščia Žemė paveiktų gyvybę?
Gravitacijos ir atmosferos pokyčiai, kuriuos sukelia plokščia Žemė, labai paveiktų mūsų žinomą gyvybę. Lenkto paviršiaus trūkumas apsunkintų gyvenimo prisitaikymą ir išlikimą.
Pavyzdžiui, dėl plokščios Žemės sukelto netolygaus gravitacijos pasiskirstymo gyvūnams būtų sudėtinga judėti ir migruoti. Be to, plona atmosfera negalėtų apsaugoti gyvybės nuo kenksmingos spinduliuotės, todėl organizmams būtų sunkiau išgyventi.
Žinome, kad augalai ir gyvūnai priklauso nuo subtilių ekosistemų, kad galėtų prisitaikyti ir klestėti. Kaip tai prisitaikytų prie plokščios Žemės sukeliamų nenuspėjamų ir galbūt ekstremalių oro sąlygų ir temperatūros pokyčių? Tam reikėtų paaiškinimo.
Plokščia Žemė taip pat gali paveikti vandenynus, todėl vanduo gali susikaupti centre ir pakeisti vandens druskingumą bei temperatūrą. Šie pokyčiai apsunkins mūsų žinomos jūrų gyvybės išlikimą.
Be to, Koriolio efekto nebuvimas (minėtas aukščiau) sutrikdytų vandenyno sroves ir vandens judėjimą, o tai atlieka lemiamą vaidmenį paskirstant maistines medžiagas ir formuojant vandenynų ekosistemas.
Plokščia Žemė: baigiamosios pastabos
Nors gali būti įdomu įsivaizduoti priešingus scenarijus, moksliniai apvalios Žemės įrodymai yra didžiuliai. Plokščioje Žemėje nepatirtume tų pačių metų laikų, o diena ir naktis neturėtų aiškaus skirtumo, kaip žinome šiandien.
Be to, plokščia Žemė negali paaiškinti planetos kalnų viršūnių kilmės, taip pat jos vandenynų ir magnetinio lauko ypatumų ir kt.
Galų gale, gyvybė, kaip mes žinome, yra įmanoma dėl daugelio reiškinių, kurių plokščia Žemė tiesiog negali paaiškinti.
