Genialu, kas paprasta – kas yra „šluotos testas”, gelbėjęs NASA nuo nematomos ugnies ()
Ši neįprasta ir gana keista strategija nebėra naudojama, tačiau „Apollo“ laikais ji buvo labai paklausi.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Jei nedirbate NASA, tikriausiai nežinote, kad vandenilis dega labai blyškia mėlyna liepsna, lengvai užsiliepsnoja, linkęs prasiskverbti net pro menkiausius plyšius ir dienos šviesoje yra beveik nepastebimas, rašo „IFL science".
Tačiau NASA darbuotojams tai yra tikra problema. Agentūros pareigūnų teigimu, kadangi vandenilis yra degus, aukšto slėgio jungčių pralaidumas gali sukelti sprogimą. Pagrindinė tokių nuotėkių problema yra ta, kad jų skleidžiamų dujų ir liepsnos tiesiog nematyti dienos šviesoje – ji iš tikrųjų neturi spalvos ar kvapo, todėl nutekėjimą sunku rasti.
2003 metais NASA tyrėjai kartu su Floridos saulės energijos centru sukūrė specialią juostą, kuri keičia spalvą veikiant vandeniliui. Iki šiol mokslininkai turėjo naudoti ultravioletinės liepsnos aptikimo jutiklius. Tačiau pats keisčiausias, bet kartu ir itin efektyvus būdas rasti nuotėkį pasirodė „šluotos metodas", kurį NASA darbuotojai naudojo dar prieš įsigyjant jutiklius.
Kosmoso agentūra pripažįsta, kad šis metodas atrodo daug mažiau orus, tačiau jis yra įdomesnis. Prieš kiekvieną raketos paleidimą agentūros darbuotojai turėjo patikrinti kilometrų ilgio vamzdynus, ar nėra vandenilio nuotėkio – o tai nieko gero.
Mokslininkai pažymi, kad šis „šluotos metodas" buvo išsigelbėjimas NASA darbuotojams „Apollo" eroje, kai didžiuliai kiekiai vandenilio buvo pumpuojami iš rezervuaro į paleidimo aikštelę degalų papildymui. Šį metodą sudarė darbuotojai, vaikščioję dujotiekiu su ištiesta šluota rankoje. Jei šluota pradėdavo degti, tada yra nuotėkis.
Nepaisant to, kad sprendimas atrodo labai komiškas, jis buvo ir praktiškas. Be to, tai aiškiai veikė – „užsidegusi šluota" leido ne tik laiku aptikti pralaidumą, bet ir jį pašalinti.
Beje, šį šluotos metodą naudojo ne tik NASA darbuotojai, žinoma, kad jį aktyviai naudojo ir ugniagesiai, likviduodami vandenilinius gaisrus. Laimei, dabar šio metodo nereikia, nes tiek NASA, tiek ugniagesiai jau turi modernesnes technologijas.
