Botsvanos rytinėje Okavango papėdėje dramblių yra tiek pat, kiek žmonių, todėl kai jie gyvena glaudžiai - kyla konfliktai. Ar gali padėti toks paprastas sprendimas kaip autobusas?

Prieš penkerius metus Nthoboga Samokwase tėvas keliavo iš laukų, kuriuose jis paprastai derliaus nuėmimo sezono metu praleisdavo didžiąją laiko dalį, link savo namų kaime, esančiame už 7 km, kai susidūrė su drambliu.

„Įtariame, kad dramblys galėjo jį užpulti, kadangi mano tėvas dėl savo amžiaus jau negalėjo pabėgti“, – sako Samokwase. Jis buvo rastas sutryptas dramblio ir nors nugabentas į ligoninę, tačiau medikų komanda konstatavo, kad vyras mirė. „Tai buvo labai liūdna diena“, – prisimena Samokwase.

Dar visai neseniai Samokwase baiminosi, kad jos sūnų laukia panašus likimas kaip ir jos tėvo, nes jie kasdien eidavo beveik 4 km iki vietinės pradinės mokyklos, pakeliui kirsdami dramblių mindomus takus.

Tačiau dabar, kai popietę leidžia pasiilsėdama savo tradiciniame nendrių namelyje ir gretimame lauke prižiūrėdama auginamus sorgus ir kukurūzus, 28-erių metų Samokwase yra tikra, kad jos du sūnūs saugiai vežami tuo pačiu keliu, kuriame žuvo jos tėvas.

Samokwase gyvena Gonutsugoje, viename iš 13 kaimų Botsvanos rytinėje Okavango dalyje, regione, kuriame dramblių ir žmonių populiacijos yra beveik vienodos – beveik 15 000 dramblių gyvena šalia tiek pat žmonių.

Dešimtmečius ši vietovė buvo žmonių ir dramblių konflikto židinys. Tačiau prieš trejus metus „Dramblių ekspreso“ (angl. Elephant Express) autobusas pradėjo vežti vaikus ir sveikatos priežiūros darbuotojus keliais, kuriuos kerta dramblių maršrutų koridoriai, taip siekiant sumažinti pavojų žmonėms.

Rezultatai daug žadantys. Bendruomenės nariai ir „Ecoexist“ komandos nariai teigia, kad sumažėjo dramblių sutrypimo rizika, o medicininės priežiūros paslaugų prieinamumas ir mokinių mokyklos lankymo rodikliai padidėjo.

Negana to, vietos gyventojų baimė ir nerimas sumažėjo. „Aš nebegyvenu baimėje prarasti savo sūnų dėl galimo susitikimo su drambliais“, - sako Samokwase.

Dramblių miestelis

Botsvanoje gyvena maždaug 130 000 dramblių – tai didžiausia populiacija iš visų Afrikos šalių. Remiantis viena ataskaita, milžiniški žinduoliai 2009–2019 m. nusinešė 67 žmonių gyvybes – daugiausia aukų, kurias sukėlė laukinis gyvūnas Botsvanoje – ir 26 sužalojimus, o tai yra antras pagal dydį po leopardų.

Didėjanti žmonių populiacija rytinėje pakrantės dalyje daugiau laukinių žemių pavertė dirbamais laukais, o dramblių skaičius per pastaruosius du dešimtmečius išaugo, todėl mirtinas žmonių ir dramblių konfliktas tapo dažnesnis. Skubiai prireikė ieškoti sprendimų, kaip visiems gyventi santarvėje.

„Realybė yra per didelis dramblių skaičius, susitelkęs Botsvanoje, kas savo ruožtu sukelia konfliktus“, – sako Nyambe Nyambe, Kavango-Zambezi Transfortier Conservation Area (KAZA), didžiausios pasaulyje saugomos teritorijos, apimančios Angolą, Botsvaną, Namibiją, Zambiją ir Zimbabavę, direktorius.

Dviejų milijonų hektarų Okavango delta yra šalies šiaurės vakaruose. Pasaulio paveldo objektas dėl savo unikalaus didžiulės vidinės upės deltos kraštovaizdžio ir plačių šlapžemių yra pagrindinė Botsvanos dramblių populiacijos perėjimo lyguma, kuria migruojama ten, kad gautų vandens.

2020 m. pristatytas „Dramblių ekspresas“ (angl. Elephant Express) skirtas aptarnauti tokius kaimus kaip Samokwase's, esančius tarp šios deltos ir dramblių arealo, besitęsiančio į šiaurę iki Namibijos sienos.

Pagrindinis projekto tikslas yra „sumažinti konfliktus ir skatinti sambūvį“, – sako Othusitse Mosupi, transporto priemones valdančios pelno nesiekiančios „Ecoexist“ iniciatyvos koordinatorė.

Autobusas važiuoja pro šešis kaimus, kurie buvo atrinkti dėl didžiausių žmonių ir dramblių konfliktų kiekio, aiškina Mosupi. 

Daugelio vietinių šaltinių duomenimis, šioje deltos dalyje drambliai per metus sutraiško maždaug du žmones. Laukinės gamtos ir nacionalinių parkų departamentas (DWNP) pranešė, kad Ngambilandas, platesnis rajonas, patenkantis į delta, 2019 m. užfiksavo tris žmonių mirtis ir vieną dramblių sužalojimą, o 2020 m. – keturias žmonių mirtis ir du sužalojimus.

Du mikroautobusai dabar nuvažiuoja 200 km ruožą tarp Serongos ir Guidgwa kaimų, esančių V formos Okavango upės viršūnėje. Viešasis transportas čia yra retenybė, todėl bendruomenės nariai susiduria su drambliais. Daugybė mažų gyvenviečių taip pat yra toli nuo paslaugų, tokių kaip mokyklos ir ligoninės, o tai reiškia, kad autobusai suteikia daug papildomos naudos.

Nemalonus sambūvis

Dramblių baimė jau seniai diktuoja kasdienį tūkstančių žmonių, gyvenančių Okavango upės pakrantėse besidriekiančiuose kaimuose, elgesį. Kaimų žmonės po saulėlydžio lieka namuose, kad kitą rytą išvengtų dramblių, kurie klajoja po regioną, ieškodami maisto ir vandens.

Derliaus naikinimas yra dar vienas įtampos tarp žmonių ir dramblių šaltinis: 2009–2015 m. drambliai surengė 1518 reidus žemės ūkio paskirties žemėje, pakenkdami pasėliams, nuo kurių priklauso ūkininkai ir jų šeimos.

Šie rūpesčiai anksčiau buvo susiję su poreikiu vesti vaikus į mokyklą. „Tėvai bijojo, kad jų vaikai anksti ryte ir vakare turės eiti į mokyklą ir iš jos“, – sako Anna Songhurst, gamtosaugininkė biologė ir „Ecoexist“ įkūrėja. „Net tie, kuriems reikėdavo kreiptis paslaugų į klinikas, dažnai to nedarė, nes bijojo susidurti su drambliais.“

Remdamasi išaugusiais žmonių ir dramblių konfliktais, 2019 m. Botsvanos vyriausybė panaikino galiojusį penkerių metų draudimą medžioti dramblius, kad ūkininkai galėtų apsaugoti savo pragyvenimo šaltinius ir gyvybes nuo dramblių atakų.

Nors šis sprendimas sulaukė gamtosaugininkų kritikos, daugelis regiono bendruomenių jį palankiai įvertino. Botshelo Sesinyi, Okavango bendruomenės fondo generalinis direktorius, sako, kad nors drambliai yra vertingas Botsvanos turizmo sektoriaus pajamų šaltinis, deltos kaimuose gyvenantiems neturtingiems ūkininkams jie yra „grėsmė, kelianti pavojų jų išgyvenimui“.

Tęsinys kitame puslapyje:

Komentarai ()