Aptikti gyvybės Marse šiuo metu neįmanoma: mokslininkai skelbia, kas nutiko ()
Raudonojoje planetoje veikiantiems marsaeigiams nepavyks rasti čia seniai gyvavusios mikrobų gyvybės ženklų.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tarptautinė mokslininkų grupė žurnale „Nature Communications“ paskelbė naują tyrimą, kuriame teigiama, kad naudojant mokslinius instrumentus, kuriuos turi planetoje veikiantys marsaeigiai, Marse neįmanoma aptikti ilgalaikės mikrobų gyvybės požymių, rašo „Live Science“.
Mokslininkai atliko savo naująjį tyrimą Atakamos dykumoje Čilėje, kuri yra viena iš sausiausių vietų Žemėje ir pasižymi panašiomis geologinėmis savybėmis kaip ir Marso paviršius. Tokias Raudonosios planetos vietas dabar tiria du NASA marsaeigiai – „Curiosity“ ir „Perseverance“. Pastarasis vietinėse uolienose aktyviai ieško senovės mikrobų egzistavimo požymių.
Analogiški senoviniai ir šiuolaikiniai mikrobai gali slypėti Žemėje, uolienose Atakamos dykumoje. Mokslininkai naudojo tuos pačius mokslinius instrumentus, kuriuos turi Marso roveriai, ir nustatė, kad jie negali aptikti organinės medžiagos, susijusios su gyvais mikroorganizmais.
Remiantis tyrimu, tik genetinės sekos nustatymas, kurią galima gauti laboratorijoje, padėjo rasti uolienų mėginiuose mikrobų gyvenimo įrodymų. Tai ištirti labai sunku. Todėl mokslininkai mano, kad šiuolaikinės technologijos, kurios naudojamos roveriuose, negali nustatyti Marse gyvybės ženklų buvimo. Tyrėjai tvirtina, jog tik Marso uolienų mėginių parsiuntimas į Žemę ir vėlesnė organinės medžiagos DNR analizė gali įrodyti praeityje buvusią gyvybę Raudonojoje planetoje.
Arba, pasak mokslininkų, norint išsiaiškinti, ar Marse buvo, o gal dabar yra gyvybė atliekant tyrimus pačioje planetoje, reikia ten nusiųsti visiškai naujus marsaeigius su jautresniais instrumentais.
„Tačiau šiuo atveju iškyla dilema: ar geriau turėti daug mėginių, kuriuos būtų galima tirti Marse modernesniais instrumentais, ar vis tik turėti ribotą mėginių skaičių, bet tirti juos naudojant daugiau instrumentų Žemėje? Tai yra svarbus klausimas“, – sako Alberto Firenas iš Kornelio universiteto, JAV.
Tuo pat metu Europos kosmoso agentūra, vykdydama misiją „ExoMars“, 2028 m. planuoja į Marsą nusiųsti marsaeigį „Rosalind Franklin“. Šiame įrenginyje bus sumontuotas specialus grąžtas, kurio dėka bus galima prasiskverbti į Marso paviršių iki 2 metrų gylio. Mokslininkai mano, kad tokiame gylyje gali būti išlikusi mikrobų gyvybė ar bent jau jos požymiai.
