Surasta dar viena žmogaus evoliucijos dėlionės detalė (12)
Mokslininkai teigia, kad dviejų milijonų metų vaiko skeleto fosilijos, rastos Pietų Afrikoje, yra visai nauja žmonių rūšis, užpildanti iki šiol egzistavusią spragą žmogaus evoliucijos grandinėje.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Dabartinio mokslo žiniomis, žmogus kilo iš nedidelių primatų, panašių į Idą, bėgiojusią po mūsų planetą beveik prieš 47 milijonus metų. Tiesa, dėl Idos mokslininkai vis dar neturi bendro sutarimo, tačiau aišku, jog vėlesni šių ar panašių humanoidų palikuonys evoliucijos eigoje skilo į kelias šakas, viena kurių nuvedė pas žmones, o kita – prie dabartinių žmogbeždžionių.
Prieš šešis milijonus metų mūsų protėvių evoliucijos kelias atsiskyrė nuo šimpanzių – artimiausių mūsų giminaičių gyvūnų pasaulyje. Tikslesnių evoliucijos detalių šiame laikotarpyje daug nėra, kol galiausiai scenoje pasirodo Ardipithecus ramidus – ant dviejų kojų sugebantis vaikščioti humanoidas, tiesa, vis dar aktyviai besinaudojantis rankų pagalba. Po šiai dienai kai kurios beždžionės vis dar demonstruoja tokį mišrų judėjimo būdą.
Tolesnį evoliucijos etapą pasakoja Ardi skeletas, surastas 2009 metais. Beje, kai kuriais vertinimais jis tapo praėjusių metų mokslo pasiekimų laureatu.
Prieš keturis milijonus metų minėti ramidus humanoidai pasauliui davė australopitekus, iš išorės vis dar labai panašius į beždžiones. Įvyko dar keli evoliucijos „šuoliai“ ir beveik prieš 2,5 milijonų metų Žemėje ėmė vaikščioti Homo gentis – pirmutinis jų atstovas buvo Homo habilis. Manoma, jog būtent ši rūšis nulėmė spartų smegenų vystymąsi. Vėliau sekė Homo erectus, o nuo jo jau ranka pasiekiamas dabartinis žmogus - Homo sapiens, pasaulį išvydęs apytiksliai prieš 200 000 metų.