Jie neišgyveno net metų – atskleista senovės Egipto vaikų mumijų paslaptis (Video) ()
Anemijai būdingas hemoglobino ir (arba) eritrocitų kiekio kraujyje sumažėjimas. Galiausiai tai lemia nesugebėjimą pernešti pakankamai deguonies, kad patenkintų kūno poreikius.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Vaikystė senovės Egipte buvo dvi priešingos komforto pusės. Vieni vaikai mėgavosi prabanga tapti faraonu dar nesulaukę dešimties metų, kiti kentėjo nuo geležies trūkumo ir prastai prisotinto kraujo deguonimi, rašo „IFLScience“.
Naujos vaikų mumijų analizės rezultatai parodė, kad anemija buvo dažna Egipto jaunimo problema. Tai savo ruožtu lėmė didelį skeleto defektų skaičių ir galbūt per anksti nusiuntė kai kuriuos vaikus į pomirtinį gyvenimą.
Anemija yra būklė, kuriai būdingas sveikų raudonųjų kraujo kūnelių trūkumas ir atitinkamai hemoglobino trūkumas. Galiausiai tai reiškia, kad kraujas negali pernešti pakankamai deguonies, kad patenkintų organizmo poreikius.
Mokslininkai nusprendė ištirti 21 senovės Egipto vaikų mumiją, naudodami viso kūno kompiuterinę tomografiją. Tai darydami jie atrado skeleto anomalijas, dažniausiai susijusias su anemija, įskaitant kaukolės skliauto, kaukolės dalies, kurioje yra smegenys, padidėjimą.
Mumifikuotų vaikų amžius svyravo nuo vienerių iki maždaug 14 metų. Iš viso septyniems – arba 33 procentams – vaikų buvo patologiškai išsiplėtęs kaukolės skliautas, o tai rodo, kad jie greičiausiai sirgo anemija.
Analizės metu ekspertai pastebėjo kaulų čiulpų perteklių berniuko kaukolėje ir veido kauluose. Dėl šios priežasties spėliojama, kad vaikas galėjo sirgti įgimta liga, vadinama talasemija, kurią sukėlė nesugebėjimas gaminti hemoglobino. Dabar liga sėkmingai gydoma kraujo perpylimu ir chelatine terapija.
Tačiau senovės pasaulyje vargu ar buvo tokių priemonių ir galimybių. Todėl vaikai sirgo sunkia anemija ir skeleto pakitimais, kurie atsirado dėl kaulų čiulpų išsiplėtimo.
Tyrėjai pažymi, kad pacientai, sergantys talasemija, gali būti linkę į augimo sulėtėjimą, blyškumą, geltą, silpnus raumenis, hepatosplenomegalija, ekstrameduliarinę hematopoezę ir ankstyvą mirtį, dažnai vaikystėje.
Todėl nenuostabu, kad daugelis vaikų senovės Egipte mirė labai anksti, o labiausiai tikėtina mirties priežastis buvo talasemija.
Kalbant apie vaikus, kurie sirgo tik anemija, tyrimo autoriai teigia, kad šios būklės paplitimas galėjo būti susijęs su rizikos veiksniais, įskaitant sumažėjusį geležies suvartojimą dėl netinkamos mitybos; lėtinį virškinimo trakto kraujo netekimą ir parazitų sukeltą sumažėjusį geležies įsisavinimą; uždegimą, kurį sukelia lėtinės infekcijos.
