[ŽT] Žemės gelmėse aptikti paslaptingi milžiniški kalnai: neaiškios kilmės ir 4,5 karto aukštesni už Everestą ()
Naujajame tyrime teigiama, kad milžiniškos palaidotos keteros yra ties mūsų planetos branduolio ir mantijos riba.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Everesto kalnas laikomas aukščiausia Žemės viršūne, tačiau dabar mokslininkai mano, kad planetoje yra ir gerokai už Everestą aukštesnių viršūnių, kurios slepiasi planetos gelmėse, skelbia „Futurism“.
Šie paslaptingi paslėpti milžiniški kalnų masyvai vadinami itin mažo greičio zonomis. Mokslininkai nustatė, kad jos pasislėpusios ties Žemės branduolio ir mantijos riba maždaug 3000 km gylyje. Pasak tyrimo bendraautorės, Alabamos universiteto geologės Samantos Hansen, ji su kolegomis nustatė, kad šių paslėptų kalnagūbrių yra tiesiog visur, tačiau mokslininkai negali suprasti jų paslaptingos kilmės.
Paslėptus kalnų gūbrius mokslininkai atrado naudodamiesi Antarktidoje esančiomis seismologinėmis stotimis. Pasak Hansen, jei vidiniai kalnai yra pakankamai dideli, juos galima pastebėti - aukščiausi iš jų kartais siekia net 38 kilometrus, o tai yra 4,5 karto daugiau nei Everesto kalnas.
Hansen taip pat pažymi, kad šie vidiniai kalnų masyvai yra visiškai paslėpti nuo žmogaus akių, ir juos greičiausiai pastebėsime tik tada, kai juos užfiksuos seisminiai žemės drebėjimų ar net branduolinių sprogimų duomenys. Mokslininkai iki galo nesupranta šių planetos vidaus kalnų grandinių kilmės paslapties, tačiau mano, kad jos gali būti senovinių vandenynų plutos liekanos, kurios buvo įspaustos giliai į Žemės vidų. Pagal kitą teoriją, paslaptingosios keteros gali būti mantijos dalys, kurias perkaitino karštas planetos branduolys.
Ne mažiau įdomus ir kitas faktas: kartu su vidiniais kalnais egzistuoja ir paslaptingos Žemės gelmių struktūros, pasižyminčios mažu šlyties greičiu, arba „lašai“, kaip dar vadina mokslininkai. Hansenas ir jo kolegos mano, kad šie vidiniai kalnai ir struktūros gali suteikti naujų vertingų užuominų, kurios padės atskleisti tektoninių plokščių poslinkį ir susidūrimus joms judant iš Žemės plutos į gilesnius mantijos sluoksnius.
Pasak Hansen, šios milžiniškos mistinės vidinės viršukalnės greičiausiai egzistuoja visoje planetoje, ne tik Antarktidoje, o tai prieštarauja minčiai, kad jos kadaise buvo senovinio vandenyno dugnas. Komanda pažymi, kad jų tyrimas įrodo, jog šios paslaptingos struktūros yra daug sudėtingesnės, nei manyta anksčiau, tačiau norint suprasti jų kilmę reikia atlikti daugiau tyrimų.
