Ar įmanoma užuosti artėjantį lietų? Mokslininkai pagaliau turi atsakymą ()
Ar kada nors išėję iš namų šiltą vasaros dieną arba ypač šaltą sausą žiemos popietę pagalvojote, kad jaučiate lietaus kvapą? Ne visi sugeba nosimi užuosti artėjantį blogą orą – taigi, ar yra kokių nors mokslo įrodymų, ar tai tik dar vienas mitas?
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Iš tiesų yra keletas veiksnių, kurie prisideda prie to, kad lietų galima užuosti dar prieš jam užklumpant, o svarbiausias iš jų labai susijęs su petrichoro kvapu. Žodis „petrichoras“ kilęs iš graikų kalbos žodžių „petros“, reiškiančio „akmenį“, ir „ichor“, reiškiančio „skystį, kuris tekėjo senovės dievų gyslomis“. Jis reiškia tą pažįstamą, keistai malonų kvapą, kurį žemė skleidžia po stipraus lietaus, ypač po ilgo sausringo laikotarpio. Pirmą kartą šį terminą 1964 m. sukūrė mineralogai Isabel Joy Bear ir Richardas Thomas.
Daugeliui žmonių petrichoras yra vienas mėgstamiausių kvapų pasaulyje, tačiau dar palyginti neseniai niekas nebuvo tikras, kodėl jis mums toks malonus. Beje, 2020 m. mokslininkų komanda nustatė, kad šis kvapas itin patrauklus ir kitiems gyvūnams.
Kvapo priežastis – geosminas. Paplitusi dirvožemio bakterija Streptomyces gamina junginį, vadinamą geosminu. Būtent geosmino kvapas mus taip savitai traukia. Tiesą sakant, žmogaus nosis taip gerai aptinka šio junginio pėdsakus, kad pranoksta ryklių gebėjimą užuosti kraujo kvapą vandenyje. Bakterijos gamina geosminą, kad priviliotų gyvūnus – daugiausia vabzdžius ir kitus bestuburius, bet taip pat ir didesnius gyvūnus – kurie pasidengia jų sporomis ir paskleidžia jas didesniais atstumais.
Kai lyja, ant žemės buvusių medžiagų pėdsakai, tarp jų ir geosminas, gali būti pakelti į orą ir nunešti dideliais atstumais – net už kelių kilometrų, kur lietaus debesų dar net nematyti. Tikėtina, kad būtent šias daleles žmonės užuodžia ir identidikuoja kaip lietaus kvapą.
Kitas veiksnys, lemiantis „lietaus kvapą“, yra ozono kiekis vėjyje. Ši cheminė medžiaga turi saldesnį kvapą nei petrichoro kvapas.
Ozonas sudarytas iš trijų deguonies atomų, o jo pavadinimas kilęs iš graikiško žodžio „ozein“, kuris reiškia „kvepėti“. Tai natūraliai gamtoje susidarančios dujos, tačiau jos gali susidaryti ir dėl žmogaus sukurtų trąšų ar kitų teršalų. Jis taip pat gali susidaryti dėl elektros krūvio – žaibo iškrovos ar dirbtinio šaltinio – kuris atmosferoje atskiria azotą nuo deguonies molekulių. Kai kurios iš šių molekulių, reaguodamos su kitomis atmosferoje esančiomis cheminėmis medžiagomis, susijungia ir sudaro azoto oksidą, kuris kartais gali virsti ozonu.
Ozono kvapas ore gali reikšti, kad artėja smarkus lietus – nes perkūnijos sukeltas oro srautas ozoną siunčia į žemės paviršių, kur jį gali užuosti žmonės.
Parengta pagal „IFLScience“.
