„Tai buvo monstras“: papasakojo, kokio dydžio gali būti snaigės (1)
1887 m. rančeris Mattas Colemanas pastebėjo didžiules snaiges, kurios per pūgą nukrito ant vienos iš jo gyvulių ganyklų Vakarų Montanoje, ir pareiškė, kad jos „didesnės už pieno dubenėlius“, rašo „Live Science“.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Guinnesso rekordų knygos duomenimis, šios milžiniškos 38 cm pločio ir beveik 20 cm storio snaigės šiuo metu yra didžiausios kada nors užfiksuotos snaigės.
Kalifornijos technologijos instituto fizikos profesorius Kenetas Libbrechtas sakė, kad tokios monstriškos snaigės pasitaiko retai, bet tai nėra neįmanoma.
Kai žmonės kalba apie snaiges, jie iš tikrųjų turi omenyje sniego kristalus, t. y. pavienius ledo kristalus, kuriuose vandens molekulės išsidėsčiusios šešiakampiu, todėl jie „pasižymi mums visiems gerai pažįstama šešiakampe simetrija“, – „Live Science“ sakė K.Libbrechtas.
Kita vertus, snaigės gali būti nuo pavienio sniego kristalo iki šimtų ar net tūkstančių sniego kristalų, kurie, krisdami ant žemės, ore susiglaudžia ir sulimpa, sudarydami kekes ar sankaupas.
Šaltuose kraštuose „juos nuolat matote, tokius didelius pūkuotus kamuolius, krentančius iš dangaus“, – pastebėjo K.Libbrechtas, – „Tai nėra sniego kristalai; žmonės juos vadina snaigėmis, bet man patinka juos vadinti pūkuotais kamuoliais, nes tai labiau atspindi jų formą.“
Taigi gali būti, kad liūdnai pagarsėjusios snaigės, kurias daugiau nei prieš šimtmetį M.Colemanas matė savo galvijų rančoje, buvo paprasčiausia ledo kristalų, kurie susidūrė ir sudarė vieną bendrą snaigę, krūva.
Tačiau tipiškas sniego kristalo dydis yra kur kas mažesnis.
Didelę savo karjeros dalį skyręs sniego kristalams tyrinėti ir fotografuoti, taip pat parašęs kelias knygas ir sukūręs šiai temai skirtą interneto svetainę, K.Libbrechtas sakė, kad didžiausias sniego kristalas, kurį jis kada nors pastebėjo gamtoje, buvo „monstras“.
„Tai didžiausias kada nors mano matytas kristalas, maždaug 10 milimetrų“, – atskleidė K.Libbrechtas, pridurdamas, kad jis buvo maždaug tokio pat dydžio kaip cento moneta.
M.Libbrechtas sakė, kad jo laboratorijoje kontroliuojamomis sąlygomis, kai nėra vėjo, kuris ore draskytų sniego kristalus, o temperatūra gali būti nustatyta iki idealių minus 15 laipsnių pagal Celsijų, t. y. ideali sniego kristalams formuotis, jis „lengvai matė“, kaip kristalai išauga iki panašaus dydžio.
Priežastis, kodėl sniego kristalai pasiekia tokį dydį, yra vėjas.