Fundamentalūs fizikos dėsniai keičiasi, priklausomai nuo to, kur ir kada jūs esate?  (50)

Praėjusią savaitę buvo publikuotas gan įdomus ir tuo pat metu gluminantis fizikos straipsnis, kuriame iškelta idėja, jog fizikos dėsniai visgi gali keistis erdvėlaikio atžvilgiu, tiesiog šis pokytis vyksta pakankamai lėtai, kad mums jis būtų reikšmingas.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Moksliniame žurnale "Physical Review Letters" publikuojamas straipsnis siūlo idėją, jog visos tiksliosios fizikos konstantos iš tiesų nėra pastovios. Tai savo ruožtu leistų daryti išvadą, jog jei mes atsidurtumėme kitoje vietoje ir kitame laike, mums žinoma Visata galbūt net neegzistuotų.

Australijos Naujojo Pietų Velso universiteto mokslininkų komanda, vadovaujama Džono Vebo (John Webb), užsiima alfa konstantos (dar kitaip žinomos smulkiosios struktūros konstantos pavadinimu, angl. fine structure constant) tyrimais. Alfa konstantos išraiška iš esmės nusako elektromagnetinės sąveikos jėgą. Įžymusis fizikas Ričardas Feinmanas (Richard Feynman) šį dydį įvardijo kaip "vieną didžiausių prakeiktų fizikos mįslių". Jei konstantos vertė nebūtų apytiksliai lygi 1/137.036, materija galbūt net negalėtų egzistuoti, nes atomai nesilaikytų vienoje krūvoje.

Jei alfa konstantos vertė praeityje buvo kitokia, Visata taip pat galėjo atrodyti kitaip. Teoriškai tą turėtų būti galima įvertinti stebint tolimas tarpžvaigždines dujų sankaupas ir analizuojant, kaip jos sugeria šviesą. Vebo ir jo kolegų iš Havajų Keck observatorijos atlikti stebėjimai leidžia daryti prielaidą, jog būtent taip ir atsitiko - alfa konstantos vertė pakito, tačiau labai nežymiai.

Tačiau kiti mokslininkai, atliekantys analogiškus tyrimus, kol kas tokių pat rezultatų negavo, tad toks teiginys išlieka prieštaringas. Tuo tarpu Vebo idėjos tuo nesibaigia - jis teigia, jog alfa konstantos vertė taip pat yra skirtinga skirtingose Visatos vietose. Pagal jo teoriją, žmonija kartu su visu artimiausios Visatos regionu yra atsiradusi savotiško balanso taške, kur alfa vertė yra būtent tokia, kad užtikrintų materijos egzistavimą.

Kuo remiantis pagrįsta ši teorija? Vebas kartu su kolegomis norėjo tiksliau išanalizuoti Keck teleskopu surinktą informaciją, kadangi pirminiai duomenys tarsi rodė, jog alfa konstanta prieš devynis milijardus metų buvo šiek tiek mažesnė nei dabar. Šiuo tikslu jie nukeliavo į Čilės "Very Large Observatory" observatoriją. Tačiau čia tendencija pasitvirtino - kuo tolimesnis buvo jų stebimas Visatos regionas, tuo didesnė buvo alfa vertė. Prieštaravimas yra dar keistesnis atsižvelgiant į tai, kad abiejų observatorijų objektyvai nukreipti priešingomis kryptimis.

Trumpai reziumuojant, žvelgiant viena kryptimi, alfa konstanta kadaise buvo mažesnė; priešinga kryptimi, ji kadaise buvo didesnė. Tai leidžia daryti prielaidą, jog alfa tolygiai kinta erdvės atžvilgiu. Jei tai yra teisinga ir bus patvirtinta kitų mokslininkų, tai gali reikšti, jog Visata yra gerokai didesnė nei tai, ką mes matome, ir kad fizikos dėsniai skirtingose jos vietose taip pat yra skirtingi. Deja, ten, kur alfa konstanta yra kitokia, mūsų tipo gyvybė egzistuoti greičiausiai negalėtų, įsitikinę mokslininkai.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: www.technologijos.lt
(2)
(0)
(2)

Komentarai (50)