Vatikanas kritikuoja Nobelio premijos skyrimą žmonių dirbtinio apvaisinimo pradininkui Edwardsui (Video)

"neklystantis mokslas" - terminas vartojamas tik tų, kas neturi supratimo apie ką kalba. Ir tai ne mano "netolerancijos reiškimas", o faktas. Pasiskaitykite mokslo apibrėžimą. Patys tikintieji susigalvoja nesąmonių, o paskui tas pačias nesąmones bando naudoti kaip argumentą. Tuo labiau, kad pažiūrėjus istoriškai kaip ir per keik laiko savo klaidas pripažina krikščionybė, tai kam kam, bet tikintiesiems tokiais terminais tikrai nederėtų svaidytis... Ir kas tada iš mūsų netolerantiškas?

mano nuomonė. kadangi tenka čia skaityti daugybę komentarų, tai iš šalies susidarė toks įspūdis, kuriuo nusprendžiau pasidalinti.

Panagrinėkime, kad būtų aiškiau, kaip tikima religija, ir kaip - mokslu. Kodėl tiki dievą tūlas Jonas ar Petras? Todėl, kad jį išmokė tikėti jo kultūrinė aplinka, tėvai, seneliai ar vietos kunigas. Ar kunigas yra kalbamo dalyko - dievo buvimo - liudininkas? Ne - jis ir pats viso labo tiki. Na gerai, o kodėl tiki kunigas? Priežastis tokia pati, kaip ir Jono ar Petro atveju - todėl, kad tikėjo jį auklėję žmonės, nors jie irgi nematė jokio dievo. Kitaip sakant, turime begalinę mokinių-mokytojų seką, savo šaknimis atsiremiančią į tokius senus laikus, kad apie juos nieko patikimo nežinome. OK, o ar Jonas galėtų savarankiškai patikrinti dievo egzistavimą? Ne, atsakys jam teologai, dievo egzistavimu reikia tikėti ir taškas. Na, o kodėl fizikos bakalauras Jurgis tiki Niutono mechanika? Visai gali būti, kad jis pats per laboratorinius nėra atlikęs visų bandymų, kuriais remiasi mechanikos dėsniai. Tačiau bet kokiu atveju jis yra perskaitęs vadovėlį, kuriame ne tik išaiškinti dėsniai, bet ir juos įrodantys bandymai. Kiekvienas, turintis reikiamos įrangos, gali savarankiškai pasitikrinti, ar jie galioja. Taigi Jurgis ne tiek "tiki" (religine prasme) dėsnių teisingumu, kiek pasitiki vadovėlio autorių sąžiningumu. Jo pasitikėjimas remiasi ir tuo, kad puikiausiai veikia suprojektuoti pagal mechanikos dėsnius įrenginiai. Taigi jo "tikėjimas mokslu" yra visiškai skirtingos prigimties, nei Jono ar Petro tikėjimas dievu.

Aš termino "ateizmas" iš viso nemėgstu. Tai yra tiesiog netikėjimas, o bandoma paversti lyg visa ištisa ideologija, įsprausti į kažkokius rėmus. Aš manau, kad didžiajai daliai ateistų iš vis nusispjauti ant religijų. Tokie kaip aš, kurie religija laiko blogiu, sudaro nedidelę dalį Tas pats, lyg visus žmones, kurie nevalgo pomidorų įvardinti kokiais "antitomatistais" ir pradėti sprausti juos visus į kažkokius ideologinius rėmus, nors jokios bendros ideologijos nėra: kadangi vienas nevalgo, nes alergiškas, kitas nemėgsta, trečias protestuoja prieš suslavičių ir t.t.

Dar viena neskaitė viso straipsnio ar nesuprato dėl ko Vatikanas šį kartą pasipiktinęs.

Ąžuolai, Ąžuolai... Taip. . Bėda, kai nebeskiriame, kas yra kraštutinumas, o kas - norma. Man nepriimtina, pavyzdžiui, kai "išsilakstymas" tampa vos ne esmine žmogaus teise. Kur atsakomybė, visapusiškas pasiaukojimas mylimam žmogui, intymumas? Visą tai naikina "lengvos priemonės". Teegzistuoja jos, bet niekad nepamirškime, kam jos skirtos. Čia kaip apskritai su medicina ar buitimi. Gali visiškai savimi nesirūpinti ir aklai kliautis gydytojais. "Mesiu rūkyti kai gausiu insultą". Žiauru? Kvaila? "Kai reikės, daktarėliai prašuntuos kraujagysles". Tas pats. "Duosiuos, nesisaugosiu - gi ryju kontraceptikus, o jei negalėsiu veliau susilaukti vaikų - pagelbės mėgintuvėlis." Tas pats. Galbūt jūs jaunesni, "modernesni", galbūt nesuprasit. Šiek tiek oftopiko, pabandysiu paaiškinti savo požiūrį. Man visiškai ne gėda, kad per gyvenimą esu turėjęs tik vieną Moterį (ir tikrai esu sveikas ir gyvenu reguliarų intymų gyvenimą). Ne gėda, kad mano gyvenimo Moteris nėra turėjus kitų partnerių. Miela, gera, kažkiek sakralu - neįsivaizduoju kitaip. Kitaip kaži ar galėčiau sakyti "mano". Ne gėda, kad mano Moteris niekada nevartojo nei chemijos, nei hormonų - mes dar per jauni, kad taip tyčiotumės iš savo kūnų. Ne RKB paliepimu - savanoriškai, tik kaži ar be jos nurodinėjimų apskritai būčiau apie tai susimąstęs. Aišku, taip pat ne viską darau pagal RKB paliepimus - tai būtų absurdas. Bet kiekvienas apsisprendimas griežtai nesilaikyti to ar ano gerai apsvarstytas. Deja, kartojuos, ne visi tam pajėgūs ar motyvuoti - jiems reikia įsakymų ir gąsdinimų, jie nesupranta, kad Vatikano šulai - tokie patys subjektyvūs klystantys žmonės. Taigi, grįžtant prie Nobelio. Vatikano kritika gerokai per švelni. Nobelis tapo šou, niekuo ne geresniu už eurovizijas. Apdovanojami ne tiek mokslo proveržiai, kiek kontraversijos, plačiai nuskambėjusios delfinės naujienos. Be to, ryški politinė potekstė. Ar Obama vertas Nobelio? Ar gera literatūra = pornografija arba priešinimasis musulmoniškiems režimams? Paimkim šiemetinę fizikos premiją: negi fizika nusirito iki tiek, kad fundamentaliausias atradimas - trinti pieštuką į izoliaciją? Juk fulerenai atrasti prieš kelis dešimtmečius - tik pastaraisiais metais vis "nanotiubikai, nanotiubikai". Tik, matai, niekam neįdomu kažkokios formulės. Kaži, ar Mme. Curie šiais laikais gautų Nobelį iki pirmo atominio reaktoriaus suprojektavimo. Paprasčiausiai trūktų piaro.

Terminas "gėda" ar "negėda" iškarto rodo, jog tai diktuojama aplinkos, kreipiamas dėmesys kaip aplinkiniai vertina tavo asmeninį gyvenimą. Kiek, kas, su kuo ir t.t. yra kiekvieno asmeninis reikalas ir neturėtų būti iš aplinkos daromas joks spaudimas. Tiek iš krikščionybės lipdomos "paliestuvystės" etiketės, tiek visokie "kietumo" dėl daug partnerių turėjimo stereotipai. Jei kiekvienas vadovautusi savo nuomuonę ir jausmais, tai ir mažiau problemų kiltų. O, kad bažnyčios peršamas susilaikymas geriau už per mass-medios peršamą "sekso kultą" tai nepasakyčiau. keikvienas su savais minusais. Ir apskritai ką bendro turi seksualinis gyvenimas su bažnyčios idėjų kišimu kur nereikia?

Matosi, kad dorai nesupranti kas ir kaip. Dirbtinio apvaisinimo metu negalima uzplanuoti kiek apvaisintu lasteliu moters organizmas pagamins. Sakykim pagamino N. Is tu N viena isrinko apvaisinimo procedurai, kitus N-1 uzsalde saldiklyje, ismete ar kazkaip kitaip utilizavo. O kaip kitaip daryt ? Be to, kad tas 1 embrionas moters organizme prigis - yra tik berods apie 30% tikimybe. Reiskiasi 70%, kad neprigis, tai reikes vel panaudoti pakartotinei procedurai kita uzsaldyta embriona is tu N-1 likusiuju. Ir taip - kartoti kol pasiseks... O ka siulai daryt ? Jei neleisime isgauti daugiau tu papildomu embrionu - reiketu kartoti is vis nuo nulio visa pilna apvaisinimo programa, kas butu per brangu tevams; per daug kenktu moters sveikatai; per didelis emocinis stresas abiems tevams ir t.t. Deja bet siuo atveju reikia priespastatyti - kam turetu buti geriau - kuo maziau zalos busimiems tevams - ar mistiskai isaukstintiems embrionams ? p.s. Embrionai naikinami jau nuo senu senoves. Pvz. vienas is naturaliu embrionu naikinimo budu - moters nestumo vadinamasis "persileidimas". Tai ka - gal tada baznycia ir persileidimus galetu uzdrausti ?