NASA: Mėnulyje gausu ne tik vandens, bet ir kitų cheminių elementų ir jų junginių  (6)

Mokslininkai galiausiai pilnai išanalizavo gautus duomenis iš praėjusiais metais atlikto eksperimento, kurio metu kosminis zondas LCROSS specialiai buvo numestas ant Mėnulio paviršiaus. Sukeltas smūgis į kosmosą išmetė didelį kiekį dulkių ir uolienų, kuriuose buvo gausu ne tik vandens, bet ir įvairių cheminių elementų - kas itin nustebino tyrinėtojus.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Pasak NASA skaičiavimų, į orbitą buvo išmesta apie 155kg vandens garų ir ledo. Apie 5,6% visos vandens masės sudaro regolitas. „Tai yra įspūdingas vandens kiekis. Didžioji jos dalis yra ledo kristalų formoje, tad išgavimo požiūriu ši forma yra itin patogi: nereikia jo itin daug šildyti, užtenka tiesiog perkelti jį į kambario temperatūrą ir atskirti nuo purvo. Tarkime, jog turime 10km spindulio plotą aplink vietą, kur trenkėsi LCROSS, ir joje yra 5% vandens - tai būtų lygu milijardui galonų (3.8 x 10^6 kubinių metrų) vandens. Nesakau, kad jo ten tiek ir yra, tačiau vaizdumo dėlei pateikti skaičiai parodo, jog netgi turint mažą vandens koncentraciją, vandens galima turėti išties daug“ - savo mintimis dalijosi Anthony Colaprete, JAV kosmoso agentūros darbuotojas.

NASA tyrėtų komanda paskelbė šešis straipsnius moksliniame žurnale "American journal", kuriuose aprašyti 2009 spalio 9d. atlikto eksperimento rezultatai. Plačiau apie eksperimento eigą informacijos galima rasti ankstesniame LCROSS misijai aprašyti skirtame straipsnyje.

Išanalizavus gautus duomenis, pastebėta, jog apie 20% visų išmestų į orbitą dujų sudaro lakūs junginiai: metanas, amoniakas, vandenilio, anglies monoksido ir dioksido dujos. Matavimo instrumentai taip pat parodė ir sąlyginai didelius kai kurių metalų kiekius: natrio ir gyvsidabrio. Aptikta netgi sidabro pėdsakų, tačiau kiekiai buvo mažesni. Mokslininkai mano, jog vanduo ir kiti junginiai galėjo atsirasti iš atklydusių kometų ar asteroidų, tačiau kai kurie sudėtingesni cheminiai ir fizikiniai procesai vyksta pačiame Mėnulyje, tad jie galėjo padėti sukurti ir paviršiuje paskirstyti įvairias medžiagas.

„LCROSS misija mums pateikė daug netikėtumų ir naudingos informacijos apie medžiagų susidarymą, jų pasklidimą ir kitus vyksmus šešėlinėje Mėnulio Pietų poliaus srityje. Kaip Žemės ašigalių lede esama užuominų apie praeities įvykius, taip Mėnulis gali padėti atskleisti paslaptis apie praeityje įvykusius kosminius susidūrimus, o galbūt netgi apie Mėnulio gelmėse vykstančius vulkaninius procesus“ - teigia Peter Shultz, komandos dalyvis iš Brown universiteto.

Ledas aplink Mėnulio Pietų ašigalį nėra pasiskirstęs tolygiai. Jis, jeigu galima taip pasakyti, laikomas savotiškose „kišenėse“. Viena iš tokių "oazių" - krateris Cabeus, kuriame temperatūra gali siekti iki -244 laipsnių Celsijaus. Tokiomis sąlygomis vanduo liks nepakitęs milijardus metų. Tačiau mokslininkai mano, jog jo gali būti ir ten, kur Saulės spindulių nepavyksta išvengti - Mėnulio dirvoje, Saulės apšviestoje pusėje.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: www.technologijos.lt
Autoriai: Ronaldas
(0)
(0)
(0)

Komentarai (6)

Susijusios žymos: