Imigrantai – ekonomikos varomoji jėga? (5)
Sezoniniai darbai, kuriuos dažnai dirba imigrantai, jau į pabaigą. O imigracija vis labiau globalizacijos raizgomame pasaulyje vadinama viena didesnių grėsmių ekonomikoms. Tačiau JAV ekonomikos profesorių atliktas tyrimas parodė, kad šis procesas turi daugiau teigiamų pusių nei neigiamų.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
“The New York Times” skelbia, kad kasmet į JAV atvykstantys imigrantai optimistiškai nuteikia verslo pasaulį, kasmet dėl atvykstančių darbuotojų sukuriama tūkstančiai papildomų darbo vietų. Tyrimo autoriai teigia, jog verslui labiau apsimoka samdyti pigesnę darbo jėgą toje vietovėje, kur bendrovė veikia, o ne perkelti, pavyzdžiui, gamybą į kitas valstybes. Tuo sėkmingai naudojasi abi pusės.
Tyrimą “Imigracija, filialai ir darbas Amerikoje” atliko du ekonomikos profesioriai, kurie savo išvadose teigia, kad perkeliant kompanijos veiklą arba jos dalį į kitą, pigesnės darbo jėgos šalį, sąnaudos nesumažės, o gali netgi išaugti. Reikės samdyti ne tik mažiau apmokamus darbuotojus, tačiau padaliniuose taip pat turės dirbti ir brangiai kainuojantys vadovai, aukštos kvalifikacijos vadybininkai, techniniai darbuotojai bei daugybė kitų. Tuo tarpu samdant imigrantus daugelio darbuotojų nereikia “judinti” iš savo pozicijų, o našumas dažnai viršija lūkesčius.
Tokie skaičiavimai į naudą Amerikos ekonomikai – šalyje ne tik nuolat sukuriama daug naujų darbo vietų, bet ir nenaikinamos senosios. Kitais žodžiais tariant, imigrantai sudaro didelę konkurenciją pigesne darbo jėga galinčias pasigirti valstybes. Daugelis verslo sektorių, kurie buvo atviri imigrantams, augo ir skaičiavo pleną, o labiau izoliuoti nuolat jautė ir žemos kvalifikacijos darbo jėgos trūkumą arba negalėjo jos įpirkti, nes ilgą laiką buvo nelankstūs. Nors rezultatai turėtų būti labai palankiai vertinami ir požiūris į imigrantus taip pat turėtų keistis į gerąją pusę, vis delto verslininkai teigia, kad tokios išvados neparemtos ekonominiais apskaičiavimais, mat tyrimo vertinimo kriterijai subjektyvūs.
Ekonomikos profesoriai įsitikinę, kad imigracija kiekvieną dieną kuria pridėdamąją vertę net jeigu kai kas to ir nenori pripažinti. Be to imigrantai dažnai dirba prasčiau apmokamus aukštos kvalifikacijos nereikalaujančius darbus taip užpildydami spragas darbo rinkoje. Tuo labiau, jog į kai kuriuos darbus, tarkim žemės ūkyje, vietiniai gyventojai net nesidairo. Imigrantai taip pat dažniau padidina verlo įmonės perspektyvas, o ne tik užima ir naikina amerikiečių darbo vietas.
Atvykėliai iš kitų šalių dažnai dirba statybų sektoriuje, taksi vairuotojais, tuo tarpu kai vietiniai amerikiečiai dirba “baltus” darbus ir kopia karjeros laiptais. Tyrimo išvadose teigiama, kad imigrantų sėkmė darbo rinkoje taip pat labai sveikintina, nes tai padeda kurti santykius su kitomis valstybėmis, o verslui atsiveria puikios galimybės tokiose šalyse kaip Indija, Brazilija ir daugelyje kitų.
Skeptikams, kurie įsitikinę, kad jų darbo vietas pavagia imigrantai reiktų pasakyti, kad jau kelis šimtus metų žmones sėkmingai keičia mašinos pramonėje, biurokratų skaičių mažina kompiuteriai. Ekonomistai primena, kad tecnika priseda prie ekonomikos augimo ir kuria daugiau darbo vietų nei jų “sunaikina”.
Mokslininkai įsitikinę, kad amerikiečių nacija per daug energijos ir laiko skiria kalboms apie imigrantus bei pasipiktinimui, kad atvykėlių skaičius sparčiai didėja. Viso pasaulio ekonomika tampa vis atviresnė ir jau džiaugiasi dividendais, kuriuos atneša imigrantai bei globalizacija.
Įdomu, ar šie pamąstymai apie imigracijos naudą galioja ir Lietuvos kontekste?
