Žudantį greitį vandenyje rykliams suteikia jų žvynai (3)
Kad ryklio nasrai yra mirtinai pavojingi, niekam ne naujiena. Tačiau ar teko kada nors girdėti, o gal patiems pastebėti, kad rykliai turėtų žvynų? Neįtikėtina, bet šios didžiulės žuvys jų tikrai turi. Maža to, būtent dėl tokio itin funkcionalaus kūno apvalkalo šie jūrų grobuonys gali pelnytai didžiuotis neprilygstamais medžioklės sugebėjimais, praneša „National Geographic“.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Ryklių kūnas yra padengtas žmogaus akiai beveik nematomais lanksčiais žvynais iš audinio, savo sudėtimi identiško ryklių dantų cheminei sudėčiai.
„Žvynuota oda tarnauja ir kaip šarvuotas kostiumas, ir kaip priemonė, lengvinanti mobilumą vandenyje“ - žvynuotos odos privalumus vardija Alabamos universiteto inžinierė Amy Lang. Mokslininkė su biologų komanda laboratorijoje stebėjo didžiojo baltojo ryklio giminaitį – ryklį mako (shortfin mako). Jis yra viena iš stipriausių ir greičiausių žuvų vandenyne. Jo žvynai ypatingi savo forma ir lankstumu. Beje, rykliai mako, iššokę virš vandens paviršiaus, sugeba oru praskrieti net iki 12 metrų.
Ankstesni tyrimai parodė, kad ryklys, norėdamas pakeisti plaukimo kryptį, gali „pasišiaušti“ arba kitaip manipuliuoti savo žvynais. Judrumas ir staigumas rykliui būtinas gaudant greitai judantį grobį, pavyzdžiui, tuną.
Pastarasis stebėjimas atskleidė, kad rykliai savo žvynų aktyviai nejudina, o šie prie odos prisitvirtinę savotiškomis, tarsi guminėmis sausgyslėmis. Tačiau tai netrukdo žvynų struktūroms „pasišiaušti“, ir ryklio kūną gaubiantį vandenį „atsiskirti“ nuo ryklio kūno korpuso. Tokiu būdu skubančiam rykliui žvynai padeda gerokai sumažinti vandens pasipriešinimą.
Beje, ryklių mako žvynai, priklausomai nuo kūno vietos, skiriasi savo dydžiu ir lankstumu. Smailiausi ir labiausiai mobilumo savybes gerinantys žvynai dengia odos sritį, esančią tuoj už žiaunų. A.Lang teigia, kad šioje srityje esantys žvynai odos atžvilgiu gali „pasišiaušti“ net 60 laipsnių kampu.
A. Lang palygino šį fenomeną su golfo kamuoliuko paviršiuje esančiais įdubimais, įgalinančiais kamuoliuką skrieti ore ilgesnį atstumą.
Ilga, apie 400 mln. metų trukusi ryklių jėgos ir greičio evoliucija gali būti pritaikyta ieškant naujų aerodinaminių sprendimų lėktuvams ar automobiliams.
