Žavinga ir baugu. Tiranozauras galėjo būti toks pat protingas kaip babuinas. Ką atskleidė mokslininkai ()
Nors sakoma, kad negalima blogai kalbėti apie mirusiuosius (nors tiesą sakant, pilnas posakis teigia, kad apie juos reikia sakyti arba tiesą, arba nieko), nauja fiziologinė analizė parodė, kad dinozaurų karalius vis dėlto nebuvo toks protingas, kaip manyta iki šiol. Tai paneigia visai šviežią tyrimą, kuriame tiranozauro rekso smegenys ir neuronų sudėtis buvo prilyginta primatų smegenims ir neuronų sudėčiai.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Per pastaruosius kelerius metus T. rex įvaizdis smarkiai nukentėjo. Pirmiausia buvo suabejota jo dantimis – nustatyta, kad įspūdingieji dantys galėjo būti mažesni, ir net gal ir visai paslėpti už lūpų, o dabar tarptautinė paleontologų, elgsenos mokslininkų ir neurologų komanda padarė išvadą, kad T. rex nebuvo protingesnis už vidutinį driežą ar krokodilą.
Naujasis tyrimas paneigia 2023 m. išvadas, kad T. rex neuronų skaičius buvo tiesioginis jo intelekto rodiklis. Buvo siūloma versija, kad tai rodytų aukštus kognityvinius įgūdžius. Tačiau mokslininkams pakartojus ankstesnio tyrimo metodą, rezultatai parodė visai ką kita.
„Galimybė, kad T. rex galėjo būti toks pat protingas kaip babuinas, yra žavinga ir bauginanti, galinti iš naujo atskleisti mūsų požiūrį į praeitį, – sakė Sautamptono universiteto (Anglija) paleontologas Darrenas Naishas. – Tačiau mūsų tyrimas rodo, kad visi turimi duomenys prieštarauja šiai idėjai. Jie buvo panašesni į protingus milžiniškus krokodilus – bet juk tai ne mažiau žavinga!“
Kad gautų tokias išvadas, mokslininkams teko išnagrinėti platesnį fiziologijos paveikslą – skeleto anatomiją, kaulų histologiją, fosilijų pėdsakus ir tai, kaip elgiasi šiuolaikiniai dinozaurų giminaičiai. Tai buvo derinama su turimais duomenimis apie dinozaurų smegenų dydį ir formą.
Išnagrinėję T. rex smegenų endokastus – vidinį kaukolės skliauto modelį, kuriame kadaise būdavo dinozaurų minkštieji audiniai – tyrėjai nustatė, kad ankstesni smegenų dydžio skaičiavimai buvo išpūsti, ypač kalbant apie svarbias priekines smegenis. Komanda teigia, kad taip atsitiko dėl to, jog nebuvo atsižvelgta į tai, kad dinozaurai, kaip ropliai, kaukolės skliaute greičiausiai turėjo daug smegenų skysčio – todėl modelis, kad smegenys užpildo visą šią ertmę, yra klaidinantis.
Deja, komanda teigia, kad T. rex atveju neuronų skaičiaus įverčiai taip pat buvo per dideli.
Neuronų skaičius taip pat koreliuoja su kūno dydžiu – kuo didesnė rūšis, tuo daugiau jų greičiausiai turi – tačiau, vertinant kontekste su visa kita informacija, paaiškėjo, kad dinozauro kognityviniai gebėjimai labiau turėjo prilygti krokodilų gebėjimams. „Neuronų skaičius nėra geras kognityvinių gebėjimų rodiklis, o jo naudojimas seniai išnykusių rūšių protui prognozuoti gali lemti labai klaidinančias interpretacijas“, – sako Ornella Bertrand iš Miquel Crusafont Katalonijos paleontologijos instituto (Ispanija).
„Dinozaurų ir kitų išnykusių gyvūnų intelektą geriausia nustatyti remiantis daugeliu įrodymų, pradedant bendrąja anatomija ir baigiant iškastiniais pėdsakais, o ne vien neuronų skaičiaus vertinimais“, – sako Hady George iš Bristolio universiteto Žemės mokslų mokyklos (JK).
Tyrimas paskelbtas žurnale „The Anatomical Record“.
Parengta pagal „New Atlas“.
