Stabdyti Didįjį hadronų greitintuvą LHC planuojama po 2012-ųjų (20)
Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacija (CERN) nutarė tęsti Didžiajame hadronų priešpriešinių srautų greitintuve (LHC) vykdomus tyrimus ir kitąmet, nors buvo planuota, jog šiemet įrenginys bus stabdomas planiniams bandymų ir atnaujinimo darbams.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Didysis hadronų greitintuvas LHC (angl. k. „Large Hadron Colyder“) šiuo metu veikia puse savo pajėgumo, t.y., 7 teraelektronvoltų „galingumu“. Greitintuvą uždaryti planuotiems super galingų magnetų patikros ir remonto darbams buvo planuota 2011-ųjų pabaigoje. Atlikus šiuos darbus greitintuvą būtų mėginama jungti visu pajėgumu.
LHC „apsukos“ buvo iš lėto didinamos visus praėjusius metus. Fizikai neslepia, jog greitintuvas šiemet jiems gali pateikti nuo 40 iki 60 sykių daugiau duomenų, nei jų buvo gauta pernai. Tikimasi, kad 2012 m. pavyks padvigubinti ir 2011 m. gautų duomenų kiekį. Per tą laiką bus sukaupta maždaug pusė informacijos kiekio, kurį per visą savo „karjerą“ yra pavykę sukaupti LHC pirmtako Tevatrono (Batavija, Ilinojus, JAV) duomenų bazėse.
„Kol kas viskas klostosi sklandžiai, - teigia vieno iš CERN eksperimentų atstovas spaudai Guido Tonelis (Guido Tonelli). – Tad kodėl turėtume delsti? Visai gali būti, jog artimiausi dveji metai bus stebuklingi, jei tik mums pasiseks.“
„Sėkmė priklausys nuo to, ar LHC pavyks išlaikyti 2010-aisiais pasiektą tempą“ - priduria vienas iš LHC vadovų Maikas Lemonas (Mike Lamont). Pasitelkę naują magnetų būklės diagnostikos metodą, fizikai ketina atlikti keletą bandymų ir šių metų pabaigoje nuspręsti, ar galima greitintuvo „apsukas“ didinti nuo 7 iki 8 teraelektronvoltų.
Vienas iš motyvų pratęsti Didžiojo hadronų greitintuvo veiklą yra konkurencinė dvikova su ilgesnį laiką veikiančiu JAV greitintuvu „Tevatron“, kurį šiemet planuojama išjungti visiems laikams – abi dalelių greitintuvais dirbančios mokslininkų komandos varžosi, kuriai iš jų greičiau pavyks aptikti ieškomiausią pastarojo meto hipotetinę elementariąją dalelę – Higso bozoną.
„Labai gaila, kad baigiasi Tevatronui skirtas laikas, - apgailestauja M.Lemonas. – Tad jei LHC veiktų ir 2012 m., aptikti Higso bozoną didesnių galimybių turėtume mes.“
10 mlrd. JAV dolerių kainavęs dalelių greitintuvas įrengtas Šveicarijos ir Prancūzijos pasienyje, jį sudaro 27 km ilgio tunelis. Šiuo metu LHC yra laikinai sustabdytas siekiant atlikti priežiūros darbus, įrenginio veikla bus atnaujinta šį mėnesį.
Sąmokslo teorijų gerbėjai, ko gero, nepraleis progos pastebėti, kad jei 2012-aisiais įvyktų kuris nors iš pastaraisiais metais žiniasklaidoje eskaluojamų galimų pasaulinio masto kataklizmų, CERN neturėtų galimybės pasiteisinti: „Mes čia niekuo dėti – greitintuvas pasaulio pabaigos metu buvo išjungtas!“ :) Tačiau ar tada tai dar būtų svarbu?