Mokslininkai seniai žinojo, kad žmonės kvapus suvokia skirtingai. Tačiau dabar aiškėja, kad šie skirtumai yra didesni, nei manyta iki šiol. Daugelis žmonių apskritai negali užuosti mažiausiai vieno ar net kelių kvapų.

„Kiekvieno kvapų pasaulis yra unikalus", - sako JAV Rokfelerio universiteto genetikas Andreasas Keleris (Andreas Keller).

Per milijonus evoliucijos metų žmonės pradėjo vis labiau pasikliauti rega, todėl uoslė tapo mažiau svarbi, o genai, valdantys maždaug 400 kvapų receptorių, pradėjo kaupti mutacijas. Kai jų susikaupia tam tikras kiekis, genas tampa „pseudogenu", o jo valdomas receptorius pasidaro mažiau jautrus ar nebe jautrus. Izraelio Vaismano mokslų instituto genetiko Dorono Lanseto (Doron Lancet) teigimu, kiekvienas žmogus turi individualų pseudogenų rinkinį.

„Tai panašu į brūkšninį prekės kodą, kuris kiekviename individe šiek tiek skiriasi", - aiškina jis. Skirtingos pseudogenų kombinacijos lemia ir skirtingą reakciją žmonių reakciją į tą patį kvapą. Kai A. Keleris su kolegomis paprašė 500 žmonių įvertinti 66 kvapus pagal intensyvumą ir kvapo malonumą, atsakymai buvo patys įvairiausi.

Kitame, Vokietijos Dresdeno universiteto tyrime Tomasas Hamelis (Thomas Hummel) atliko panašų eksperimentą su 1500 jaunų žmonių ir 20 kvapų. Paaiškėjo, kad vieno ar kito kvapo daugelis savanorių neužuodė, ir išimtis čia buvo tik citrusinis tam tikros cheminės medžiagos kvapas. Remdamasis tokiais rezultatais, A. Keleris spėja, kad kiekvienas žmogus turi savotišką uoslės „akląją zoną" – kvapus, kurių neužuodžia – ir to nežino.

D. Lanceto teigimu, kvapų tyrimai duoda ir platesnės naudos. Kvapų atpažinimas turi panašumų su genetiškai paveldimomis ligomis: abiejuose procesuose dalyvauja keletas genų, o mutacijos yra perduodamos iš kartos į kartą. Taip per kvapus mokslininkai tikisi daugiau sužinoti ir apie širdies ligas ar diabetą.

Komentarai (14)