Ko gero, retam kuriam iš tėčių ar mamų širdis nenusiristų į kulnus, išvydus tokį vaizdą. Tačiau nerimauti nėra ko – vaikus nuo lokių skiria 25 cm storio organinio stiklo (angl. k. – „plexiglas“) pertvara.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia
tik entuziazmo.
Ir vaikai, ir lokiai vieni kitus stebi labai saugiai. Tokie nuostabūs dalykai vyksta „Cochrane Polar Bear Habitat“ rezervate Ontarijuje (Kanada), jo savininkų iniciatyva įgyvendinus netikėtą projektą. Idėjos autoriai ir projekto vykdytojai norėjo, kad vaikai ir suaugusieji turėtų galimybę kuo artimiau susipažinti su įspūdingais plėšrūnais.
Rezervate gyvena tiktai laukinėje gamtoje išgelbėti lokiai. Leisdami lankytojams priartėti prie lokių kaip galima arčiau, rezervato šeimininkai tikisi ugdyti empatiją baltųjų lokių atžvilgiu ir formuoti neigiamą nuostatą į šių gyvūnų medžiokles.
Du nuotraukose matomi lokiai iš tikrųjų yra patelės – Aurora ir Nikita. Apie jas pranešė viena iš eskimų genčių. Jos buvo pašautos medžiotojų toli šiaurėje – šalia Vinisko (Winisk), prie Hadsono įlankos (Hudson Bay).
„Kai lankytojai pamato lokius ir vaikus viename baseine, jų reakcijos būna labai įvairios, - pasakoja buvęs centro vadovas, fotografas Geris Robišo (Gerry Robichaud) – Kai esate vandenyje šalia šitų gyvūnų, atrodo, kad jūsų niekas neapsaugos. Tačiau iš tikrųjų žmones ir gyvūnus skiria 25 cm storio pertvara.“
„Susiduriame su pačiomis įvairiausiomis vaikų reakcijomis – vieni nekantriai laukia, kada gi pagaliau galės pūkštelėti į baseiną pas lokius. O kiti to visai netrokšta. Nors iš tiesų atidžiau reikia stebėti suaugusiuosius – kai kurie iš jų į baseiną šoka su visais drabužiais.“
Organinio stiklo pertvara atlieka ir funkciją, kurios idėjos autoriai nenumatė – anapus stiklo esantys lankytojai rezervato lokiams ankštoje 200 metrų ilgio ir 100 metrų pločio erdvėje yra papildomas yra labai įdomus aplinkos stimulas.
“Sykį buvau įšokęs į baseiną be lankytojų, - prisimena G.Robišo. – Ir stebėdamas supratau, kad viena iš lokių mane taikosi sumedžioti. Ji stengėsi pasislėpti vandenyje ir tarsi ėmė manęs tykoti. Pripažinsiu, jausmas labai neįprastas...“