Žemės centre – nesvarumas?

Kaip tik apie tai galvojau žiūrėdamas filmą "Žemės branduolys / The Core". Deja, ten gravitacijos pokytis nebuvo vaizduojamas.

Atleisk, bet reikalauti kažko iš to filmo yra labai jau neteisinga. Ten didesnė fantastika nei patys Star-wars. Todėl gal atmeskim "The Core" kaip pavyzdį.

Pritariu muskietininkui, The Core tikrai nesamoninga fantastika O siaip idomi prielaida, gaila kad nesuzinosime sito tikrai

Gal keiskim „kolosalaus slėgio" į „milžiniško slėgio"? Nes jau atsibodo, kaip savo intelektą žmonės mėgsta pabrėžti prie anglizmo pridėję lietuvišką galūnę. Taip, tai tarptautinis žodis, bet geriau naudoti tik pačius dažniausiai pasitaikančius.

Apie šitą seniai pagalvojau. Buvau tada įsitikinęs, jog didžiausias g yra žemės paviršiuje, o mažiausias jos centre. Tačiau, internete radau įdomios info, kurios ir ieškojau, nes suabejojau ar tikrai g didžiausias žemės paviršiuje. Pasirodo ne, taip atsitinka dėl skirtingo tankio sluoksnių. Čia šiaip, gal kam irgi įdomu pasirodys.

Pritariu tau, jau rasiau pastabas apie tai technologams sitiems. Damuse mane vienas zodis straipsnyje dedveitas - "Deadweight", tipo maksimali mase neitiko ir nusprende pademonstruot erudicija. GANA MENKINTI MUSU LIETUVIU KALBA!!!

Knygoje "Tuneliai" ir jos tęsiniuose žemė turi tuščią vidurį, o to vidurio centre nesvarume "kabo" įkaitęs branduolys, kuris yra lyg maža saulė. Ir ten auga augalai bei gyvena žmonės, jie vaikšto ant vidinio žemės "paviršiaus", nes veikia išcentrinė žemės sukimosi jėga. Įdomu, ar tai bent kiek fiziškai pagrįsta? :)

Tiesa pasakius, tas filmas net speju i komediju sarasa nepatektu. Toks kvailas, kad....

Niekaip negaliu pamiršt Adolfo. Šis "Didis" žmogus taip įstrigo mūsų sąmonėje, kad prisiminmai apie jį nuolat sugrįžta. Ar jūs tai irgi pastebėjot ?

OT: Gal visgi reinkarnacija yra tikra..?

apie tai taip pat seniai jau masčiau. Ir iškilo dar vienas klausimas, jei viduryje nėra gravitacijos, ir skystas branduolys, tai ar branduolys netaps tuščiaviduris?

Deja, žemės išcentrinė jėga yra labai maža ir neišlaikytų toje pozicijoje žmogaus statmenai paviršiui.

Strenth Šitokios diagramos(?) "numuša" visą pasitikėjimą jomis, kai padaromos tokios žiaurios rašybos klaidos...

Gravitacijos nėra sferos viduje. Tačiau turi būti jėga, kuri išlaikytų tą sferą. Jei ji nors kiek nesimetriška, ir nėra tvirtų paviršinių jėgų, ji turi sugriūti į save. Pvz., muilo burbulas yra toks balansas. Slėgis viduje šiek tiek didesnis nei išorėje, ir tas skirtumas nusistovi lygiai toks, kiek yra perteklinės muiluoto vandens paviršiaus įtempimo jėgos. Prakiurdžius burbulą, jis mielai kolapsuoja, tas pats atsitiktų su tuščiavidure Žeme. Dargi, nesunku pasimieruoti, ir iš to nustatyti Žemės tankį. Kol kas labai tinka modelis, kad viduje metalas, išorėje silikatai. Galėtų būti, kad keliolikos kilometrų gylyje stūkso koks supertankios medžiagos burbulas, ant kurio turime litosferą ir vandenynus. Tačiau, net ir nesvarstant, kaip toks galėtų susiformuoti ir išsilaikyti stabilus - nesunku ekspereimentiškai įrodyti, kad taip nėra. Bet koks palydovas ar net lėktuvas parodytų tai. Dešimties kilometrų aukštyje gravitacija turėtų būti žymiai stipresnė nei paviršiuje. Kitaip pavartysiu. Nors sferos centre gravitacija visomis kryptimis kompensuojasi, tačiau tolstant nuo centro, ji didėja didėja. Todėl kiekvienas sferos taškas traukiamas į visų taškų masės centrą. Šiaurės ašigalis traukia Pietų ašigalį. Objektą per vidurį traukia abu. Tačiau objektą centre, nors ir nesvarumo būsenos, į vidurį spaudžia kiti objektai, kurie nėra nesvarumo būsenos. Atomą centre iš kiekvienos pusės spaudžia 6 tūkst km. ilgio metalo/silicio/anglies atomų strypas.

( skaitykim ja kaip konstanta, nes ji nelabai keicias ) ir atstumo nuo zemes centro iki musu ( kitaip sakant zemes skersmens ) g = GM/r^2 G - gravitacijos konstanta, kuri bent kiek as zinau musu galaktijoje yra pastovus dydis. taigi ner cia jokiu sluoksiu ir t.t

Tai tiesiog yra skirtingos gravitacijos sluoksniai, priklausomai nuo m ir r^2 santykio. Mažiau tankus sluoksnis arti, trauks tiek pat kiek tankesnis sluoksnis toliau. Tai tik taip suprasčiau kodėl g skirtinguose gyliuose skiriasi.

Tai matyt šita teorija gali būti taikoma visiems kosminiams kūnams, t.y., kad jų branduoliuose nėra traukos? O tam tikruose žemės sluoksniuose laisvojo kritimo greitis skiriasi dėl to, kad nuo tos vietos nupjovus aukščiaus esančią dalį gautasis rutulys būtų santykinai sunkesnis už kartu su nupjautu?

O tai kas traukia tuos 6 tukst km. ir kas vercia tuos kitus objektus spausti i centra? Be to rasai apie masiu centra, kad ten viskas traukiama, bet cia pat rasai, kad netraukiama, nes kompensuojasi. Pagal tai iseitu, kad tas Zemes branduolys savo gravitacija tarkim traukia Siaures asigali, o tas traukia Zemes branduoli. Pusiaukelej irgi turetu but nesvarumas. Taip imam du betkokius simetriskai nutolusius vienas nuo kito taskus ir gaunam, kad kiek imam, tiek viduryje ju nesvarumas, o is to, kad visoje Zemeje nesvarumas tik su kastuveliu giliau pakask ir atsidursi nesvarume, nes gali surasti jam simetriskai esanti kuna kurio trauka kompensuojasi kaip tik norimam taske Ar ne paprasciau butu tiesiog pripazinti, kad sitas straipsnis yra nesamone?

. Būnant Lietuvoje, tave traukia ir Šiaurės ašigalis, ir Pietų, ir Australija, ir patsai centras - suminė jėga gaunasi į centrą, bet visi tie taškai taip pat prisideda. Dabar, jei esi centre, tai kiek tave traukia Šiaurės ašigalis, tiek pat ir Pietų. Bet kuriam traukiančiam taškui yra priešingas. Todėl, nors jie visi traukia - jų suminė jėga lygi nuliui.

Taip iseina, kad jei paimam atviram kosmose dvi vienodas plytas ir paleidziam laisvai. jos traukia, traukia viena kita, kol pritraukia, o kai pritraukia, tai jau netraukia, nes susilietimo taske ju traukimo jegos kompensuojasi. Gaunam akivaizdzia nesamone As nezinau kodel tu gini akivaizdzia nesamone. Du taskus imu nes tai paprasciausias atvejis parodantis, kad tas mokslininkas nusisneka su tuo nesvarumu. Pagal ji iseitu, kad juodosios skyles ne del gravitacijos sugriuva i save, nes ten turetu but nesvarumas