Mėnulis bus arčiausiai Žemės per pastaruosius 19 metų (19)
Internete paskutiniu metu plito apokaliptinio nerimo kupini gandai apie tai, kad kitą savaitę neįprastas Mėnulio judėjimas sukelsiąs didžiules potvynių bangas, ugnikalnių išsiveržimus ir net žemės drebėjimus, rašo „Daily Mail“. Kovo 19-ąją Mėnulis priskries prie Žemės arčiausiu atstumu nuo 1992 m.: nuo mūsų planetos jis bus nutolęs tik 354 507 km. Visgi astronomai ramina, kad dėl šio reiškinio nieko nenutiks.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Mėnulis perigėjuje atsiduria kas mėnesį, tačiau kitą savaitę Žemės palydovo perigėjus sutaps su pilnatimi. Tokia įvykių kombinacija „iškrenta“ tik kas dvejus, trejus metus. Nors astronomams tai bus gera proga fotografuoti Žemės palydovą, mūsų planetai tai jokio poveikio neturės.
Kosmoso istorikas ir rašytojas dr. Davidas Harlandas sako: „Gali būti, kad Mėnulis perigėjuje bus kilometru ar dvejais arčiau Žemės nei paprastai, bet tai – visiškai nereikšmingas įvykis“.
Vis dėlto internete jau spėjo paplisti gausybė pasaulio pabaigos scenarijų, pagal kuriuos „supermėnulis“ gali sutrikdyti Žemės klimatą ir netgi sukelti žemės drebėjimų bei ugnikalnių išsiveržimų.
Anksčiau tokį perigėjų Mėnulis buvo pasiekęs 1955, 1974, 1992 ir 2005 metais. Anot konspirologų, visais tais metais fiksuoti labai ekstremalūs orai. Kaip pavyzdį jie nurodo šimtus tūkstančių žmonių gyvybių Indonezijoje nusinešusį cunamį, kuris atslinko iki 2005 m. sausio Mėnulio perigėjaus likus dviems savaitėms. O štai 1974 m. šv. Kalėdų dieną ciklonas „Tracy“ nuniokojo Darwino miestą Australijoje.
Pete‘as Wheeleris iš Tarptautinio radijo astronomijos centro šiuos perspėjimus vertina skeptiškai: „Nebus jokių žemės drebėjimų ar išsiveržusių ugnikalnių, nebent taip turėjo atsitikti savaime. Žemė šios mėnulio fazės metu patirs mažesnį nei įprasta atoslūgį ir aukštesnį nei įprasta potvynį. Bet nerimauti nėra dėl ko“.
Australų astronomas Davidas Renke sako, kad konspirologai visuomet sugebės bet kokį gamtinį kataklizmą susieti su kokia nors įdomesne chronologine seka.
„Prisiminkite praeitį, juk anksčiau skirtingas planetų išsidėstymas turėjo į gabalus suplėšyti saulę. Taip nenutiko. Astrologai labai dažnai perspaudžia“, – sako jis.
Per pilnatį Mėnulis ir Saulė į skirtingas puses traukia Žemę, todėl smarkiai sumažėja bet kokių pragaištingų potvynių tikimybė.
Paprastai Mėnulis nuo mūsų planetos yra nutolęs per 376 000 km. Didžiausias jo nuotolis yra 397 000 km.
Per Mėnulio perigėjų ir pilnatį Žemės palydovo paviršius gali atrodyti iki 14 proc. didesnis ir 30 proc. ryškesnis nei per įprastas pilnatis.
(0)
(0)
(0)