„Jos niekada neįvyko.“ Iki paskutinės minutės. Tada įsiveržė SSRS ()

2025-05-12

Antrasis pasaulinis karas amžiams sugriovė daugelio žmonių sportinius planus visame pasaulyje.

Retas suvenyras iš atšauktų 1940 m. vasaros olimpinių žaidynių Helsinkyje
© Leif Jørgensen, CC BY-SA 4.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Souvenir_cloth_of_OL_1940_at_Sporvejsmuseet.jpg

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Tačiau vis dar buvo vilties, kad šis baisus metas greitai baigsis ir vėl bus galima dalyvauti olimpinėse žaidynėse. Nepaisant karo veiksmų, pasiruošimas olimpinėms žaidynėms tęsėsi iki paskutinės minutės.

Taičiau užuot varžydamiesi ir mėgaudamiesi taikos laikais, sportininkai kovojo už savo gyvybes belaisvių ir koncentracijos stovyklose. Jie taip pat nusprendė organizuoti savo žaidynes už spygliuotos vielos.

1936 metais 1940 m. vasaros olimpinių žaidynių organizavimas buvo patikėtas Tokijui, Japonijai. Tokiu būdu buvo pagerbti Tolimieji Rytai. Tačiau per ketverius metus pasaulio padėtis labai pasikeitė.

Kai 1937 m. prasidėjo Kinijos ir Japonijos karas. Karui įsibėgėjant, kitoms šalims vis labiau kilo abejonių dėl vasaros ir 1940 m. žiemos olimpinių žaidynių įgyvendinamumo, kurios siūlė pasirinkti kitą vietą ir kalbėjo apie galimybę boikotuoti žaidynes, jei jos vyktų Japonijoje.

[Vokietija] Net 22 vnt. ir fantastiškos kainos turistiniai virtuvės reikmenys - ribotas kiekis („TOMSHOO“)

2905 1

Nuostabiai gera kaina

Iš Vokietijos, greitas ir saugus pristatymas

Labai gausus rinkinys, puiki kokybė

Išsamiau

Helsinkis (Suomija) pasišovė išgelbėti žaidynes. 1938 m. liepos 16 d. rytą, prieš gaudamas Tokijo organizacinio komiteto telegramą apie oficialų žaidynių atšaukimą, TOK prezidentas grafas Henri de Baillet-Latour susisiekė su Suomijos TOK nariu Ernstu Krogiusu, kad paprašytų alternatyvių 1940 m. vasaros olimpinių žaidynių planų.

Po trijų dienų, 1938 m. liepos 19 d., Baillet-Latour oficialiai pasiūlė, kad Helsinkis, kuris 1932 m. pralaimėjo Berlynui ir 1936 m. Tokijui, surengtų 1940 m. olimpines žaidynes. Po kelių dienų Suomijos vyriausybė priėmė šį sprendimą. Todėl greitai buvo sudarytas organizacinis komitetas, kuriam pirmininkavo TOK narys Johanas Wilhelmas Rangellis.

Pagal Eriko von Frenckello planus, pasiruošimas vyko sparčiai. Buvo pastatytas Olimpinis kaimelis, o Olimpinis stadionas jau buvo baigtas. Taip pat buvo statomi ir kiti objektai, pavyzdžiui, plaukimo arena. Helsinkio žaidynės turėjo vykti nuo 1940 m. liepos 20 d. iki rugpjūčio 4 d.

Įdomu tai, kad sklandymas turėjo būti olimpinė sporto šaka 1940 m. žaidynėse po demonstracijos Berlyno žaidynėse 1936 m. Nuo to laiko šios sporto šakos nebuvo jokiose žaidynėse, nors jai sukurtas sklandytuvas „DFS Olympia Meise“ po karo buvo gaminamas dideliais kiekiais.

Net ir po Vokietijos išpuolio prieš Lenkiją TOK išlaikė viltį, kad žaidynės bus surengtos. Lenkija kariavo, bet Vakarų Europoje karas vyko beveik vien tik ant popieriaus – vyko Keistasis karas. TOK persigalvojo tik tada, kai Trečiasis Reichas 1940 m. pavasarį užpuolė Daniją ir Norvegiją.

Tęsinys kitame puslapyje:

Galiausiai 1940 m. Helsinkio olimpinės žaidynės taip pat žlugo, nes Sovietų Sąjunga 1939 m. lapkričio 30 d. užpuolė Suomiją. Taip prasidėjo Žiemos karas, kuris baigėsi 1940 m. kovo 13 d.

Vokietijos Reichas okupavo ir Daniją bei Norvegiją, o Baillet-Latour 1940 m. gegužės 1 d. oficialiai atšaukė olimpines žaidynes.

Vietoj olimpinių žaidynių Helsinkyje 1940 m. rugpjūtį karo belaisviai belaisvių stovykloje Stalage XIII-A, esančioje Langwasser, netoli Niurnbergo (Vokietija), surengė „specialiąją olimpiadą“, vadinamą Tarptautinėmis karo belaisvių olimpinėmis žaidynėmis.

Iš lenko belaisvio marškinių buvo pagaminta 29x46 cm dydžio olimpinė vėliava, ant kurios kreidelėmis nupiešti Belgijos, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos, Norvegijos, Lenkijos ir Nyderlandų olimpiniai žiedai ir vėliavos.

Kitos stovyklos žaidynės įvyko po ketverių metų. TOK niekada jų oficialiai nepripažino.

Tuo tarpu Japonija Tokijuje surengė 1940 m. Rytų Azijos žaidynes, kuriose dalyvavo 6 šalys:

Japonija,
Kinija (Japonijos marionetinė vyriausybė okupuotoje Kinijos dalyje),
Havajai (!) (JAV ir Japonija kariauti pradėjo tik 1941 m. gruodį),
Mandžukas (Japonijos marionetinė valstybė okupuotoje Mandžiūrijoje, dabartinėje Kinijoje),
Mengdziangas (Japonijos marionetinė valstybė Vidinėje Mongolijoje, dabartinėje Kinijoje),
Filipinai (tuomet priklausė JAV).

Helsinkis galiausiai surengė 1952 m. vasaros olimpines žaidynes, o Tokijas surengė 1964 m. vasaros olimpines žaidynes ir 2020 m. vasaros olimpines žaidynes, nors pastarosios dėl COVID-19 pandemijos buvo nukeltos į 2021 m.

Pasidalinkite su draugais

Šaltiniai:

Interia

Aut. teisės: MTPC

(1)

(0)

(1)

MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.

Komentarai ()