Dar vienas žingsnis optinio kompiuterio link: šviesa užlinko už kampo (0)
Australijos nacionalinio universiteto mokslininkams pavyko sėkmingai užlenkti šviesos pluoštelius, skriejančius aplink objektą, esantį ant dvimačio metalo paviršiaus. Tai atveria duris spartesnių ir pigesnių kompiuterinių lustų, veikiančių šviesos technologijų pagrindu, kūrimui.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tarptautinei mokslininkų komandai, kurioje ir trys nariai iš Australijos nacionalinio universiteto Fizikos tyrimų mokyklos, pavyko pademonstruoti, jog mažytis šviesos pluoštelis, plokščiu paviršiumi skriedamas aplink kliūtį, gali užsilenkti ir kitoje kliūties pusėje savaime sugrįžti į pradinę skriejimo trajektoriją. Taip pirmoji pasaulyje dvimatė vadinamojo Ierio pluoštelio demonstracija. Darbas, kuriame aprašyti gautieji rezultatai, pasirodys šio mėnesio „Physical Review Letters“ numeryje.
„Studentai, mokydamiesi fizikos, sužino, jog šviesos spinduliai juda tiesiomis trajektorijomis, todėl negali apskrieti kampo“, – pasakoja Australijos nacionalinio universiteto profesorius Juris Kivšaras (Yuri Kivshar).
„Visai neseniai buvo atrasta, jog mažyčiai šviesos pluošteliai gali būti užlenkti laboratorijos aplinkoje. Jie difraguoja kur kas mažiau už įprastinius pluoštelius, todėl vadinami Ierio pluošteliais (Airy Beams), pagerbiant anglų astronomą serą Džordžą Bidelį Ierį (Sir George Biddell Airy), tyrinėjusį šviesą vaivorykštėse“.
„Mūsų komandai pavyko parodyti, kad šiais pluošteliais galima manipuliuoti ant plokščio lusto paviršiaus. Be to, mes taip pat aptikome nepaprastą jų savybę – vadinamąjį savaiminį atsistatymo reiškinį, kuomet banga, įveikusi paviršiaus defektą, atgauna pradinį pavidalą“, – tęsia mokslininkas.
Pasak tyrimuose dalyvavusio Dragomiro Neševo (Dragomir Neshev), ši demonstracija reiškia potencialų jos pritaikymą įvairiose srityse.
„Šis atradimas verčia pagalvoti apie įvairius taikymus, ypač tuos, kurie susiję su komunikacijos technologijomis, mat leistų ganėtinai mažomis sąnaudomis valdyti šviesą, sklindančią lusto paviršiumi“, – teigia jis.
„Jis taip pat galėtų būti pritaikytas biologinėms molekulėms, nes leistų jas išnaudoti kur kas pigiau už dabartinius metodus“.
Bandymus parodyti, jog šviesa gali būti užlenkta ant plokščio paviršiaus, lydėjo itin arši akademinė kova tarp tyrėjų grupių iš viso pasaulio, įskaitant tokias šalis galiūnes kaip JAV, Kiniją bei Pietų Korėją.
