Šaltojo karo įkarštyje CŽV atliko slaptą nelegalų eksperimentą su žmonėmis. Nuo 1953 metų iki 1970-ųjų pradžios MK-ULTRA buvo kodinis CŽV minčių valdymo programos pavadinimas, kurią įgyvendino Mokslinės žvalgybos biuras. Šios programos tikslas buvo ištirti minčių valdymą, tardymo metodus ir elgesio pasikeitimus. Tam, kad galėtų manipuliuoti psichikos būsena ir keisti smegenų funkciją, gydytojai žmonėms duodavo įvairių narkotinių medžiagų, tarp kurių – LSD, meskalinas, heroinas, morfijus, psilocibinas, marihuana, alkoholis ir kt. Didžioji dalis žmonių nė nenutuokė, kad su jais buvo eksperimentuojama, ir kad jiems buvo duodama narkotikų.

Eksperimentas buvo vykdomas su CŽV darbuotojais, kariuomenės personalu, gydytojais, valdžios agentais, prostitutėmis, visuomenės atstovais ir psichikos sutrikimų turinčiais asmenimis. Manoma, kad tyrimas buvo atliekamas ne tik Jungtinėse Valstijose, bet ir Kanadoje. Tyrime naudotos:

Medžiagos, sustiprinančios individų pajėgumą iškęsti skurdą, kankinimus ir prievartą per tardymą bei vadinamąjį „smegenų plovimą“; Medžiagos, iki tokio lygio sustiprinančios nelogišką asmens mąstymą ir impulsyvumą, kad šias medžiagas vartojantis žmogus galiausiai yra viešai diskredituojamas; Medžiagos ir fiziniai metodai, sukeliantys atminties praradimą, susijusį su įvykiais prieš ir per šių medžiagų naudojimą; Medžiagos, sukeliančios fizinę negalią, pavyzdžiui, kojų paralyžių, ūminę anemiją ir kt.; Medžiagos, sukeliančios tokį sumišimą, kad jas vartojančiam asmeniui per apklausas sudėtinga išsigalvoti melą.

Anot kai kurių ataskaitų, tyrime dalyvavę žmonės buvo verčiami eksperimentuoti net su radiologinėmis ir biologinėmis medžiagomis. Programos dalyviai taip pat esą buvo hipnotizuojami, o jos pagrindinis tikslas buvo atrasti masinį LSD panaudojimo būdą kariniams tikslams, taip pat – per apklausas, tardymus. Kai kurie istorikai teigia, kad šios programos tikslas buvo sukurti žmogaus minčių valdymo sistemą, kuria CŽV galėtų užprogramuoti žmones žudyti ir atlikti kitas, jiems nurodomas, užduotis.

1964 metais šis eksperimentas buvo pervadintas MK-SEARCH. Juo buvo siekta sukurti „tobulą tiesos vaistą“, kuris vėliau būtų naudojamas sovietų šnipams per Šaltąjį karą kvosti.

1973 metais CŽV direktorius Richardas Helmsas įsakė sunaikinti visus MK-ULTRA dokumentus. Taigi nuodugnus šio eksperimento tyrimas tapo neįmanomas. Nepaisant to, jau kitais metais Jungtinių Valstijų dienraštis „The New York Times“ ir JAV Kongreso komisija, kuriai vadovavo viceprezidentas Nelsonas Rockefelleris, pradėjo minėtos programos tyrimą. Komisija nustatė, kad per ilgiau nei du dešimtmečius CŽV išleido bemaž 20 mln. JAV dolerių (apie 48 mln. litų), į programos įgyvendinimą įtraukė daugiau nei 30-ies universitetų mokslininkus ir atliko eksperimentus su nekaltais žmonėmis, jiems to nežinant. Taip pat atskleista, kad iš viso buvo 149 projekto programos, didžiąja dalimi jomis buvo siekta pakeisti žmonių elgesį.

1953 metais Richardas Condonas žmogaus minčių kontrolės idėją aprašė savo knygoje „Mandžiūrijos kandidatas“, pagal kurią vėliau buvo pastatytas filmas tuo pačiu pavadinimu su Franku Sinatra. Šia tema 2009 metais sukurtas ir dar vienas filmas su aktoriumi George Clooney – „Vyrai, kurie spokso į ožkas“.

Komentarai (3)