Kodėl negalima viršyti šviesos greičio?

Aš nesu koks nors specialistas, taigi gal bus kiek nukrypta nuo realybės, bet visgi... 1. Kad lengviau suvokti reliatyvumą, reikia suprasti vieną dalyką: Tu visada judi šviesos greičiu. Ar tu sėdi prie kompiuteriu, ar bėgi maratoną, ar sėdi raketoje, vis tiek lėki šviesos greičiu. Tik ne erdve, o laiku. Jei tu stovi vietoje, tada judi laiku šviesos greičiu c. Jei bėgi 5m/s greičiu, tai judi laiku c-5m/s greičiu. Jei judi šviesos greičiu, nejudi laike (o tai neįmanoma) Taigi - kuo greičiau judi erdve, tuo lėčiau laiku. Tačiau teigti, kad lekiant 99.99999... m/s greičiu kentauro proksimą pasiektum per minutę - klaidinga. Laikas ne vienintėlis dalykas, kas kinta judant šviesos greičiu, bet taip pat ir masė bet KELIAS. Judančiam artimam šviesos greičiui kūnui atstumas iki kentauro proksimos būtų ne 4 šviesmečiai, o 40, 400... priklauso nuo devynetukų skaičiaus. 2. Kas liečia juodosios skylės. Kūnui nereikalinga masė, kad juodoji skylė jį trauktų. Gravitaciją nebūtina suprasti kaip trauką - tai galima suprasti kaip erdvės išlenkimą. Panašiai kaip smogtum kumščiu į kokį nors minkštą paviršių tu jį išlenktum, padarytum nelygų, taip pat masyvūs objektai išlenkia erdvę (tiksliau - erdvėlaikį). Šviesos trajektorija pakinta ne todėl, kad juodoji skylė pakreipią šviesą - ne. Šviesa juda tiesiai, tačiau kreiva erdve. Kodėl šviesa negali ištrūkti paaiškinti paprastai sunkoka. Tai vyksta dėl tos pačios priežasties, dėl kurios lėktuvas negali išskristi į kosmosą - juda per lėtai. Aš nerodysiu viso išvedimo, tačiau kūnui pabėgti nuo kito kūno reikalingas greitis v=sqrt(2GM/R) (kur G - gravitacijos konstanta, m - centrinio kūno masė, R - atstumas iki centrinio kūno centro. Atkreipkit dėmėsį, kad kūno, skriejančio aplink, masė neturi visiškai jokios įtakos). vietoj v imant šviesos greitį c, gaunam štai ką: c=sqrt(2GM/R) iš čia: R=2GM/c^2 t.y. kai šviesa priartėja prie juodosios skylės atstumu r ji nebegali pasprukti. Ji nebūtinai įtraukiama į juodąją skylę, tačiau tiesiog skrieja apie ją. O kas vyksta šviesai įsisiurbus - bala žino.. Tačiau palaikau mintį, kad ji papildo juodosios skylės masę. (šviesa masės neturi, šviesa - energija, bet e=mc^2 - šviesa paverčiama mase). Bet čia taisykit mane ^^

Bet kaip visi mėgsta aiškinti, kaip jiems viskas atrodo ir kaip dėl to reliatyvumo teorija neteisinga yra... Žmonės, pasidomėkite pirma reikalo pagrindais, tada suprasite, kad į daugumą jums kylančių klausimų jau yra puikūs atsakymai, surasti prieš šimtą metų ir ne sykį įvairiai vaizdžiai paaiškinti. Štai pavyzdžiui tas atvykimas į kurį nors tašką anksčiau, nei išvykai. Kad suprastumėm, ką tai reiškia, visų pirma reikia įsisąmoninti, jog reliatyvumo teorijoje neegzistuoja toks dalykas, kaip absoliuti dabartis. Jei vienam stebėtojui du įvykiai atrodo įvykstantys tiksliai vienu metu, tai kitam, judančiam tam tikru greičiu pirmojo atvžilgiu, šių įvykiai tokie nebeatrodys. Taigi jei staiga kažkokiu mistiniu būdu pajėgtum viršyti šviesos greitį kad ir šimtu kartų ir nukeliautum į tolimą žvaigždę, esančią, pavyzdžiui, už šimto šviesmečių, tai išorinio stebėtojo, esančio vienoje iš žvaigždžių, atžvilgiu, tavo kelionė užtruktų vienerius metus. Bet jei stebėtojas judėtų nuo vienos žvaigždės link kitos pakankamu greičiu (neviršijančiu šviesos greičio; tikslią vertę tingiu skaičiuoti), jam atrodytų, kad savo kelionės tikslą pasiekei anksčiau, nei išvykai iš pradinio taško. Štai čia ir atsiranda priežastingumo pažeidimas ir todėl šviesos greičio viršijimas reliatyvumo teorijoje yra neįmanomas. Gravitacijos teorija irgi yra teorija, nes kol kas jos niekas neįrodė. Bet kažkaip paleidus obuolį, jis krenta žemyn. Evoliucijos teorija irgi yra teorija, atomo teorija taip pat teorija... Išsiaiškink, ką reiškia žodis "teorija" moksle (o ne kasdienėje kalboje, kur "teorija" = "hipotezė") ir pagalvok apie tą teiginį iš naujo.

Gravitacijos, evoliucijos, atomo (principinė ta) teorijos yra įrodytos x kartų.

Citata: Reliatyvumo teorija ir yra teorija nes niekas realiai negali jos kol kas įrodyti. Tad aiškina kaip kas supranta (pagal savo žinių kieki). Gravitacijos teorija irgi yra teorija, nes kol kas jos niekas neįrodė. Bet kažkaip paleidus obuolį, jis krenta žemyn. Evoliucijos teorija irgi yra teorija, atomo teorija taip pat teorija... Išsiaiškink, ką reiškia žodis "teorija" moksle (o ne kasdienėje kalboje, kur "teorija" = "hipotezė") ir pagalvok apie tą teiginį iš naujo. Taip, tai teorijos, kolkas galiojančios:) Žmonės jas sukūrė, žmonės jas pritaikė, žmonės jas ir (gal) pakeis:) Aš nemenkinu jų:) Mano požiūris yra toks: kol nėra nenuginčijamai įrodyta jog teorija yra visiškai teisinga, tol laikausi nuomonės, kad ji nėra tobula. Ją galima keisti ir, manau, ji dar bus pakeista. Todėl tokie straipsniai, kurie teigia, jog kažkas neįmanoma, remdamiesi tik teorija, man neatrodo visiškai teisingi.

Tai tuo labiau lengva išskaičiuoti maksimalų įmanoma bangos judėjimo greitį.

Fotonai turi masę, bet neturi rimties masės, tai yra šviesa sustojus neegzistuoja, bei fotono masė priklauso tik nuo jo nešamos energijos, tuo tarpu materija turi rimties masę ir gauna masę greitėdami. Čia ir yra visa esmė kodėl materija nepasiekia šviesos greičio. Jei taškas skrietų dešimt kartų už šviesą taškas pasiektų 5 metus (tiesa reiktų matematiką pasitikslinti, nes abejoju ar penki metai tikslus skaičius) prieš išvykdamas (tai yra nukeliautų į praeitį). Jei keliautų 90 procentų šviesos greičio, tai daiktas pats keliautų kažkur 55-60 metų, tačiau išorėje būtų prabėgę šimtai metų (irgi reikia patikslinimo, bet esmė aiški). Tai yra laikas objekte kinta lėčiau nei išorėje tame ir esmė. Bėda ne dėsnyje,o mūsų suvokime. Atrodo keista, nes mes evoliucionavome aplinkoje, kur šviesos greičio įprasti objektai nepasiekia, o laikas visada pastovus atrodo. Tas pats likimas ir su kita moderne fizika: negyvename aplinkoje kur tiesiogiai veikia kvantiniai efektai, nematome medžiagos ir materijos dvilypumo ir kitų moderniosios fizikos apraiškų.

Šviesa tikrai ne prie ko, svarbu šviesos greitis. Bet tai klaidinantis pavadinimas, nes tiksliau būtų didžiausias įmanomas sąveikos perdavimo greitis Bet taip jau išpuolė, kad juo sklinda ir šviesa, tad trumpumo dėlei taip ir vadinasi. O laikas nebus tas pats. Jis kinta. Kaip ir masė, kaip ir tiesiniai matmenys.

Paprasciausias atsakymas i klausima kodel Juodoji Skyle nukreipia sviesa- todel kad sviesa, arba kitaip fotonai neturi pakankamai energijos istrukti is gravitacinio lauko. Taciau is Juodosios Skyles visdelto sugeba istrukti gama spinduliuote (X-ray). O del reliatyvumo teorijos- tai cia viskas priklauso nuo atskaitos sitemos. Jei as sedesiu laive, tolstanciame nuo zemes greiciu artimu c, tai is zemes atrodys kad laivas juda artimu sviesai greiciu. Bet jei as ziuresiu per laivo langa i zeme, tai laivo atzvilgiu zeme tols artimu sviesai greiciu. Tiek vienu atveju tiek kitu bus jauciamas laiko suletejimas abejuose atskaitos sistemose...

Kaip įsivaizduoji visišką teisingumo įrodymą? Ar būtina sunaudoti visą Visatos energiją, spartinant vieną atomą, idant įrodytum, jog c materialiam kūnui pasiekti neina?

Pabandysiu paaiškinti kaip ten su tomis mašinomis, tarkim kai mašina važiuodama 90km/h greičiu atsitrenkia į sieną ir jos kinetinė enegija x sulamdo mašiną. Kai 2 mašinos važiuoja viena į kitą 90 km/h greičiu tai jos važiuoja viena į kitą 180 km/h greičiu abiejų mašinų atžvilgiu viena kitai. Kai jos susidūrė, jų kinetinė energija=2x, bet pasidalija iš 2, nes bus aplamdytos abi mašinos ir poveikis tas pats kaip trenktis 90 km/h į sieną, nes siena kinetinės energijos nesugers, o ją atmuš. tikiusi tau pasidarė aiškiau

Kažkam laikas pasitikrinti sarkazmo matuoklį

Perskaiciau straipsni- pradejo skaudet smegenis. perskaiciau komentarus - smegenys perdege.

įvykių horizonto pusės, nes, pasikartosiu, iš JS vidaus spinduliavimas nesklinda.

) ir nemaža dalis patvirtino. Būtina sąlyga šviesos greitis nebuvo viršytas. Kaip punktyras minėjo, galima daryti eksperimentus iki tol kol visą visatos energiją sunaudosim greitinti fotonui: tik tada būtume 100% procentų tikri, bet jei iki tol visi eksperimentai bus (kaip ir buvo) patvirtinantys vistiek negalima 100% teigti, nes lieką nebandytų eksperimentų, nors realiai ir kaip akivaizdu, bei tikėtina bebūtų. Čia ir yra mokslo filosofijos esmė - mokslas neparemtas nenuginčijama tiesa, jis paremtas stebėjimais ir stebėjimų rezultatais . 100% teisingas gali būti tik įsitikinimas kokiu nepaneigiamu ir nepatvirtinimu teiginiu: Dievas yra pavyzdžiui....., paneigiamas teiginys niekada negali būti 100%, nes yra nebandytų situacijų, bet jis labai labai labai gali būti tikėtinas.

tam tikros saveikos plitimo greitis tam tikroje terpeje yra pastovus. elektromagnetines saveikos plitimo greitis vakuume yra 300 000 km per sek ir tiek, mes tiesiog nezinom arba nemokam ismatuot kitu saveiku, kurios su vakuumu saveikauja dar maziau ir ju greitis gali but didesnis. jei sviesos greitis didziausias visatoje tai gamtos desniai turetu kist proporcingai atstumui, juk sviesa dar nespejo visatai pranest kaip ji turi elgtis, o to kaip ir nera visatoje. tarkim garso greitis ore yra 330 m per sek, kas bus jei dainuodami skrisim oru greitedami iki 330 m i sek? ogi, musu dainavimas aukstes, jei tolsim - zemes, tas pats ir sviesai. O jei virsysim sviesos greiti vakuume, tai nustosim su visata saveikaut elektromagnetine saveika, nes kitaip neimanoma sviesos greicio virsyt, taciau tarp musu skrendanciu atomu elektromagnetine saveika neisnyks. zodziu jei sukursim ekrana blokuojanti elektromagnetine saveika, tai skraidysim ir didesnias uz sviesa greiciais- tik idomu kokia sekanti saveika yra, kurios greitis virsija sviesos. Beto labai keista kad atrejant prie sviesos greicio mums laikas letes, o atomai mazes iki labai mazu dydziu- tai gausis kad super mazi atomai suksis super letai? kazkaip neitikima- jie kaip tik turetu vis greiciau suktis- juk juodos skyles sukasi baisiai greit- tad klausimas ar mums laikas isvis letes skrendant sviesos greiciu- elementarios daleles greit skreidamos leciau suyra, gal todel, kad del savo sumazejusio dydzio neberanda su kuo susidurt vakuume, o laikas gal nesuleteja? Tarkim skrendant beveik sviesos greiciu laikas letes, vadinasi ir musu reakcija letes,atomai fotonus absorbuos ir spinduliuos letai- kunas spinduliuos nebe infrareda, bet radio bangas? artedami link sviesos greicio atvesim? ar kaip? tai kaip tada visatos pakrasciai lekdami vos ne svieos greiciu sugeba isskirt tiek energijos per laiko vieneta, kiek zvaigzdes nesugeba? turetu tada kvazarai tik radio bangas skleist. juk musu laiko suvokimas proporcingas cheminiu reakciju greiciui mumyse

Pamiršai apie Visatos plėtimąsi ir infliacijos epochą. Jos metu fizikos dėsniai Visatoje suvienodėjo ir dabar nebesvarbu, kad skirtingose Visatos dalyse esantys objektai tarpusavyje nekomunikuoja. Beje, yra (kol kas gana ginčytinų) duomenų, rodančių, jog fizikos dėsniai skirtingose Visatos vietose yra šiek tiek skirtingi. Pvz. smulkiosios struktūros konstanta viena kryptimi nuo mūsų yra didesnė, kita - mažesnė. Taip pat atrodo, kad Visatos plėtimasis greitėja skirtingai sparčiai skirtingomis kryptimis. Ir šių dviejų skirtingumų ašys daugmaž sutampa.

kaip tik sviesos greitis tema taip visi turi pareikst savo nuomone xD

Ne tiek straipsnis idomus, kiek komentarai, vercia susimastyt...