Kodėl negalima viršyti šviesos greičio?

As siek tiek suprantu, kas yra reliatyvumas ir su kuo jis valgomas. Bet beziurint i straipsnio fotke, kilo "crazy ideja". Kazkas is komentatoriu minejo, kad mase ir ilgio sutrumpejimas atsiranda tik judejimo kryptimi. Tai va, pajudam su kosminiu laivu (tarkim varomu antimaterija) is tasko A i taska B, bet pajudam, ne tiesiai i taska B, bet 45 laipsniu kampu i sona, pasiekus 99% c, pasukam laiva 90 laipsniu kampu, kad dabar jis ziuretu kazkur i viduri tarp tasko A ir B, ir greitejam toliau. iki 99% c. Nezinau kas is to turi iseiti, bet jei jau pries tai mase didejo tik judejimo kryptimi, tai dabar mes pakeitem judejimo krypti ir mases prieaugio nebeliko nauja kryptim. Cia tikslas nera is tasko A i taska B nuvykti didesniu greiciu nei c, bet toks minciu eksperimentas, galbut galima virsyti sviesos greiti judant kreiva trajektorija. Istikro tai nezinau ar mase dideja tik judejimo kryptimi turetu taip buti, gal kas pakomentuosit. Daleliu greitintuvuose turetu daleles sulipti i gabalus jei mase didetu visomis kryptimis.

Kad staigiai pakeisti judėjimo kryptį 90 laipsniu kampu su ervelaiviu neįmanoma, nes prireiks sustoti.

Fizika yra paprastas mokslas. Išmok valdyti energiją ir mokėsi daryti stebuklus.

Kad tave kur Furjė integralas! Fizika yra sunkus ir gilus reikalas, ir beje ji labai daug ko nepaaiškina . Be to šiaip, daug kur "pritempta" yra, visas supratimas grindžiamas mūsų kuriamais modeliais, kuriais verčiam save tikėti, bet tai jokiu būdu nereiškia, kad taip ir yra. Pažinimas turbūt yra begalinis procesas. Jei teigi, kad "fizika paprasta" tai kodėl tada sakiniu ar dviem nepaaiškini straipsnio problemos?

Vienu sakiniu: kunui didinant greiti dideja ir mase, artejant prie c, mase arteja prie begalybes, todel neimanoma kunui suteikti didesnio greicio. mases didejimas priklausomai nuo greicio: 1/sqrt(1 - v^2/c^2)

Tiesa pasakius "modernusis" reliatyvumas linkęs nedidinti masės. http://www.worldscibooks.com/etextbook/6833/6833_02.pdf Bet ribinis greitis apskritai nėra joks reliatyvumo monopolis. Pabandyk plastelino gabalą įgreitinti iki begalybės apšaudydamas jį iš laidynės. Turbūt tada ribinis greitis bus lygus iššautų akmenukų greičiui.

Na žinoma plastilino ribinis greitis bus lygus akmenukų greičiui, nes akmenukai greičiau skriejančio plastilino nepavys, bet tarkim jei laidytojas pats savavališkai aplenks skrendantį plastilina paleis lėčiau judantį akmenuką anksčiau laiko, kad tinkamo laiko momentu vožtų praskrendančiam plastilinui, tai plastilino impulsas augtų neribotai (kartu su greičiu), su ta sąlyga, kad laidytojas aplenks plaistiliną ir sugebės laiku kliudyti plastiliną su akmenuku. Tavo pavyzdyje ribinis greitis priklauso ne nuo akmenuko greičio, o iki kiek akmenukas sugebės atiduoti impulso plastilinui, tačiau jei akmenukas vienu šūviu atiduos impulsą plastilinui ir akmenuko masė bus didesnė už plastilino, tai jau po pirmo šūvio plastilino greitis viršys akmenuko greitį.

Kas įgreitins patį laidytoją?

Apie neutrinų viršviesinį greitį. Atrodo rado paaiškinimą kodėl buvo užfiksuota didesnis nei šviesos greitis. http://www.popsci.com/science/article/2 ... -neutrinos

Nelabai suvokei esme mano minties. Nereikia staigiai keisti judejimo krypties. Kosminis laivas varomas reaktyviniu principu kuras tam antimaterija, cia kad kieciau skambetu istikro tai del to kad pats kaloringiuasias kolkas zinomas kuras. Niekur nereikia sustoti beorej erdvej, judant tarkim 99% c tiesiog pasuki laiva skersai ir toliau judi greitedamas nauja kryptim. Tuo tarpu tavo skersinis greitis ir toliau lieka 99% c, bet po truputi keiciasi bendra trajektorija ir greitis (gal). Pora klausimu: 1. Ar mase dideja tik judejimo kryptimi ar apskritai visomis kryptimis, kai judama reliatyvistiniais greiciais? Jei visomis kryptimis tai tada nesamone, du erdvelaiviai skrendantys lygegreciai reliatyvistiniais greiciais tiesiog trauktu vienas kita. Taip pat ir dideles energijos/greicio daleles kosmose trauktu viena kita, kol tiesiog suliptu i gniutulus ir jau kaip voztu i zeme mazai nepasirodytu, kas yra nerealu, nors gal eksperimentais tai patvirtins/paneigs. 2. Kaip yra tuo atveju, kai bandome kuna igreitinti ne is isores, kaip tai yra daleliu greitintuvuose, bet tarkim kosminis laivas, pats juda reaktyviniu principu su savo kuru. Jei erdvelaivio mase kyla iki begalybes, tai kuro ir ismetami deginiai (jei reaktyvinis principas naudojamas) is kosminio laivo irgi yra padidejusios mases (isorinio stebetojo atzvilgiu), kas reiskia, kad galima greiteti iki begalybes, jei tik yra jega kuri veikia kuna, kaip sake Niutonas berods. Nors isoriniam stebetojui tikrai neatrodys kad virsytas c, nes informacija apie tai ateis tik greiciu c.

Tu turbūt žinai kad G jėgos būtų kaip čia pasakius... Jau greičiau męs apkeliausime visą visatą , negu kad pasuksime laivą tokiu greičiu.

As sneku pasukti kosminio laivo korpusa, o ne pakeisti trajektorija iskarto 90 laipsniu, negi taip neaiskiai sneku, jau trecia karta sakau ta pati tik kitaip, vis jums nedaeina. O reaktyvinis srautas ir toliau ismetamas kaip ir iki to per gala. ir nera jokiu G isskyrus ta kuria suskuria variklis. Nes judejimas be pagreicio nesukuria jokiu G, tiesiog butu nesvarumas, jei ne variklio trauka.

nereikia greitinti laidytojo, uztenka tinkamoj vietoj padeti automatines laidynes.. tik beda ta, kad akmenukai netures jokios itakos, nes greitis bus vienodas, todel stumtelejimo i prieki neimanoma atlikti, o i sona dauzydamas nepagreitinsi, o tik suletinsi.. Dėl impulso, tai numesk formulę ir pažiūrėsim visi kartu ar bent teorija tavo fantazijas leidžia.

Koks skirtumas tarp vienos laidynės su daug šovinių ir krūvos stacionarių laidynių su vienu šoviniu?

Kam komentuojat, jei elementoriškų dalykų nesuprantat... Juodoji skylė kaip gravitacijos "šaltinis" nuo paprastos analogiškos masės žvaigždės skiriasi tik arti įvykių horizonto. Šviesą juodoji skylė "siurbia" ne daugiau nei mūsų saulė. Tiesiog jei šviesa (ir iš vis bet kas) pakliūna už įvykių horizonto, tai kelio atgal nebėra. Tas galioja ir gama spinduliuotei, ir rentgeno spinduliams (x-ray), kurie, beje, yra ne visai tas pat. Gravitacinio lešiavimo (gravitational lensing) efektą sukuria bet koks kūnas, tiesiog efekto dydis proporcingas kūno masei taigi pastebimam efektui reikia labai didelės masės. Juodosios skylės ir tokios pat masės paprastos žvaigždės gravitacinio lešiavimo efektas yra beveik identiškas, tik žvaigždės atveju stebėjimą apsunkina dar ir pačios žvaigždės šviesa. Iš kitos pusės, bent jau mano žiniomis, praktikoje šis efektas stebimas net ne žvaigždžių ar juodųjų skylių mastelyje, o galaktikų.

Masė didėja ne skersai ar išilgai, o absoliučiai ir yra priklausoma nuo atskaitos sistemos. Lygiagrečiai vienodu greičiu (bet kokio dydžio) skrendantys bet kas vienas kito atžvilgiu nejudės, todėl masė vienas kito atžvilgiu bus "normali".

Tai ne "modernusis reliatyvumas", o eilinė gražiai įforminta ir jau labai sena pasakėlė. Tokių daug sklando ir niekas į jas rimtai nežiūri. Masės didėjimas dėl greičio yra vienareikšmiškai įrodytas eksperimentiškai. Vienintelė galima diskusija yra tik tai, ar Einšteino teorija yra tiksli, ar tik priartinimas (approximation) kaip Niutono gravitacija.

Nu va normaliai paaiskinai, tai mano siulomas keliavimo budas nieko vertas nejudancio stebetojo atzvilgiu, nes isesmes nieko nekeicia ir vis dar negalima virsyti c. O tai kiek tada sveria zvaigzde pro kuria lekiam 99,99.... % c ir kaip tokia padidejusi mase atsiliepia reliatyvistiniais greiciais judantiems pro ja kunams. Nes visos atskaitos sistemos yra lygiavertes, jei padidejo erdvelaivio mase, nejudancio stebetojo atzvilgiu, tai reiskia, kad stebetojui erdvelaivyje irgi atrodo, kad padidejo visko aplink laiva mase.

Aš nieko prieš, tačiau kiek pamenu, net teorijos autorius nerekomendavo įvedinėti "reliatyvistinės" masės. Taip pat, jei teisingai pamenu, jis pats nagrinėjo "transverse & longitudinal" mases. Vėliau to buvo atsisakyta.

Jei tai ne elementari dalelė, kurios rimties masė tokia maža, kad net padauginus milijardų milijardus kartų, vis tiek net iki gramo netraukia, tada atsiliepti gali labai liūdnai abiems dalyviams. Berods, vieno kg akmenukas įgreitintas iki 99,99999999999999999999 (su dvidešimčia devynetų) šviesos greičio gali ištaškyti saulę (tiesiogine to žodžio prasme). Galima tiksliai paskaičiuoti, sprendimas pusei saulės masės būtų: 10^30=1/sqrt(1-v^2/c^2) 10^60=1/(1-v^2/c^2) 1-v^2/c^2=1/10^60 v^2=c^2 * (1-1/10^60) v=c * sqrt(1-1/10^60) v/c = sqrt(1-1/10^60)