20 milijonų tonų aukso. Jį kasti „nepelninga“ ()
Ekspertai įtaria, kad didžiausia aukso koncentracija yra Viduržemio jūroje.
© recraft.ai (Free Tier Assets) | https://www.recraft.ai
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Jūrose ir vandenynuose yra ištirpę apie 20 mln. tonų aukso, kurio teorinė vertė siekia trilijonus dolerių. Pagrindinė problema – nykstamai maža metalo koncentracija ir ekonomiškų filtravimo metodų trūkumas.
Mokslininkai įrodė, kad jūros ir vandenynai yra pilni aukso. Pasaulio vandenyse gali būti net iki 20 mln. tonų šio tauriojo metalo, o jo vertė gali viršyti trilijoną dolerių. Tačiau didžiausias iššūkis išlieka aukso išgavimas iš vandens.
Nacionalinė vandenynų ir atmosferos administracija (NOAA) teigia, kad vien Atlanto vandenyne bei šiaurinėje Ramiojo vandenyno dalyje 100 mln. tonų vandens tenka maždaug vienas gramas aukso. Ekspertai įtaria, kad didžiausia aukso koncentracija yra Viduržemio jūroje.
Iš kur atsirado auksas?
|
Mokslininkai aiškina, kad auksas į jūras patenka dėl sausumos erozijos. Kai lietus ir vanduo ardo uolienas, jų viduje esančios aukso dalelės išplaunamos ir galiausiai nunešamos į jūrą. Prie aukso „papildymo“ vandenyse taip pat prisideda vandenyno dugne esantys hidroterminiai šaltiniai bei vėjas. Šaltiniai į vandenį išskiria karštus, mineralų prisotintus skysčius, o vėjas išnešioja mikroskopines aukso daleles dideliais atstumais virš aplinkinių jūrų ir vandenynų.
Auksas jūros vandenyje: mikroskopiniai kiekiai
Dėl mažos koncentracijos reikalingi itin jautrūs gavybos metodai. Laboratorijos naudoja specialias, filtruotas patalpas ir butelius, kuriuose nėra jokių metalų pėdsakų, nes net dulkelė gali iškreipti tyrimo rezultatus. Esminę reikšmę turi ankstyvojo užterštumo aptikimo technikos. Praeityje nanogramų lygiui nustatyti buvo naudojama ekstrakcija tirpikliais. Vėliau lūžį atnešė masės spektrometrai, tačiau tai vis tiek nepriartino pasaulio prie pelningos aukso gavybos iš jūros vandens pramoniniu mastu.
Naujos idėjos ir negailestinga ekonomika
2018 m. žurnale „Journal of the American Chemical Society“ buvo aprašyta kempinę primenanti medžiaga, gebanti surišti vandenyno vandenyje esantį auksą. Visgi ši žadanti koncepcija nebuvo išplėtota iki ekonomiškai pagrįsto lygio – technologija vis dar pralaimi prieš didelius kaštus.
Vandenynų dugne, sulfidų telkiniuose ir mineralinėje plutoje šalia hidroterminių šaltinių, auksas būna labiau koncentruotas. Tačiau šios vietos yra dideliame gylyje, kietose uolienose. Nuotoliniu būdu valdomi tyrimų robotai dažniausiai paima tik pavyzdžius, o ne pramoninį kiekį iškasenų. Gavyba tokiose vietose būtų techniškai sudėtinga ir keltų didelę riziką aplinkai.
