Po Jupiterio palydovo ledu – gyvybei tinkami vandens ežerai
(16)
Po Jupiterio palydovą Europą dengiančiu ledu gali slypėti vandens telkiniai, savo dydžiu prilygstantys Šiaurės Amerikos Didiesiems ežerams. Europa yra antras arčiausiai Jupiterio, didžiausios Saulės sistemos planetos, skriejantis palydovas. Jo balta ledo danga ryškiai atspindi tolimą Saulę, praneša naujienų agentūra AFP.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Kosminio aparato „Galileo“, 1995–2003 metais tyrusio Europą, darytos nuotraukos leidžia manyti, kad palydovo paviršius nusėtas įtrūkimais ir susigrūdusiu ledu.
Mėgindami paaiškinti, kaip tokia keista topografija susidarė vietoje, kuriai tenka tiek mažai saulės šviesos, mokslininkai mano, kad atsakymas glūdi procesuose, panašiuose į vykstančius Žemėje. Po plūduriuojančiais ledo šelfais ir ugnikalnius dengiančiais ledynais, šilto vandens ir ledo sąveika sukelia tam tikrą chaotiškos dinamikos reiškinį, teigia jie.
Tyrėjų sudarytas modelis leidžia manyti, kad Europos ledo storis yra maždaug 10 kilometrų, o jame, vos 3 kilometrų gylyje, yra didžiulių vandens „kišenių“. Šiltas šių poledinių ežerų vanduo ledą šildo, tad šis tampa trapus, skilinėja ir galiausiai įlūžta.
Kalbant apie gyvybės perspektyvas, mokslininkai yra linkę manyti, jog ledo kaita būtų teigiamas dalykas, nes tai padėtų cirkuliuoti energijai ir naudingosioms medžiagoms tarp poledinio ežero ir Europos paviršiaus.
„Viena nuomonė mokslinėje bendruomenėje buvo tokia: „Jei ledo šelfas yra storas, tai blogai biologijai. Tai gali reikšti, kad paviršius nekontaktuoja su giliau esančiu vandeniu, – teigė tyrimui vadovavusi Teksaso universiteto Austine geofizikė Britney Schmidt. – Dabar aptikome požymių, kad nors ledo šelfas ir yra storas, jame vyksta tam tikri cirkuliacijos procesai. O tai – papildomas argumentas hipotezei, jog Europa gali būti tinkama gyvybei.“
